Tik 30 tūkst. žodžių dokumentas pasirodė praėjus 25 metams po A.Blunto mirties 1984 m. Su tokia sąlyga paviešinti prisiminimus sutiko pats A.Bluntas, kuris buvo demaskuotas kaip garsiojo Kembridžo šnipų ketvertuko narys.
Britų bibliotekai anonimiškai perduotas rankraštis atskleidžia tarp Kembridžo studentų 4-ajame dešimtmetyje vyravusią politinę atmosferą. Tačiau jame nutylima, kokias paslaptis A.Bluntas, dirbdamas britų žvalgybai, išdavė sovietams.
Jo žavėjimasis sovietiniu komunizmu suvedė jį su Guy'umi Burgessu, kuris buvo pagrindinis šnipų ketvertuko narys. Pastarasis įtikino A.Bluntą, kad šis bus kur kas naudingesnis, jei nestos į Komunistų partiją. „Aš galbūt būčiau stojęs... bet Guy'us, kuris mokėjo įtikinėti, įrodė man, jog padaryčiau daugiau gero, prisidėjęs prie jo darbo, - rašo A.Bluntas. - Ko aš nesupratau tada, kad buvau toks politiškai naivus, jog nesuvokiau, kokių politinių veiksmų imuosi.“
„Kembridže atmosfera buvo labai įtempta, vyravo antifašistinės veiklos entuziazmas, todėl aš padariau didžiausią klaidą gyvenime“, - apgailestauja sovietams tarnavęs šnipas. Anot jo, marksizmo ideologija labai paveikė Kembridžą ir kairiųjų pažiūros daugumai jo draugų tapo kone religinės. Tačiau meno istoriją studijavęs A.Bluntas tikino, kad marksizmas jį domino tik šioje srityje. 4-ajame dešimtmetyje jis nusprendė, kad „dramblio kaulo bokštas nebesuteikia tinkamo prieglobsčio“.
G.Burgessas ir A.Bluntas buvo homoseksualai, tačiau A.Bluntas rankraštyje tvirtina, kad G.Burgessas jį traukė savo charizma, o ne fiziškai, todėl tarp jų lytinių santykių nebuvo. Vėliau jie kartu gyveno Londone, bet „sekso orgijoms ir sąmoksliškiems pokalbiams“ esą nebuvo laiko, nes darbas juos stipriai išsunkdavo. „Tiesa, kad Guy'us turėjo keletą draugų, kurie jį reguliariai aplankydavo. Tačiau namuose galiojo taisyklė, kad atsitiktinės pažintys draudžiamos ir Guy'us šios taisyklės laikėsi“, - rašė A.Bluntas.
Kembridže A.Bluntas ieškodavo naujų užverbuoti tinkamų talentų, tarp jų - ir penktuoju nariu tapęs Johnas Cairncrossas. Vėliau A.Bluntas pasiryžo prisipažinti britų žvalgybai, užuot pabėgęs į Sovietų Sąjungą. „Aš suvokiau, kad geriau prisiimsiu riziką šioje šalyje, negu išvyksiu į Rusiją. Naiviai maniau, kad slaptosios tarnybos iš dalies dėl savo pačių interesų šitos istorijos nepaviešins“, - prisipažįsta A.Bluntas.
Jo viešas demaskavimas 1979 metais tapo tikru šoku, tačiau, rašė jis, „nusprendžiau nenusižudyti“. „Priėjau prie išvados, kad tai būtų bailus sprendimas“, - teigė A.Bluntas.