Vos grįžę, lietuviškiems pusryčiams susibūrę Vilniaus geležinkelio stotyje esančios Lietuvos dailininkų sąjungos kuruojamos ekspozicijos „Kasdienybės ikonografija: Lietuva 1970–1993“ salėje, dalyviai pasakojo savo įspūdžius. Labiausiai jaunus žmones šokiravo itin apleistos lagerių bei masinių kapaviečių teritorijos bei sąlygos, kuriomis gyveno ir dirbo kaliniai.
„1990-aisiais, kai viename iš lagerių – Balchaše – lankėsi pirmoji lietuvių ekspedicija, karceris dar stovėjo. Galima buvo nusileisti į kameras ir pamatyti ten įrengtus geležinius kablius. Spėju, kad jais buvo prirakinami nuteistieji. Šiandien karcerio vietoje iš po žemių kyšo tik pamatai su grotuotais langais. Lagerio barakus juosusi tvora, greta buvusi valgykla ir kiti pastatai nugriauti, laidojimo vietos užverstos šiukšlėmis“, – pasakoja misijos Kazachstane vadovas Algis Vyšniūnas.
Jaunimas Kazachstane, lankydami lagerių teritorijas, nukeliavo šimtus kilometrų pėsčiomis, traukiniais, autobusais, automobiliais bei padedami vietinių žmonių. Jie užfiksavo iki šiol dar nežinomas lietuvių kapavietes, sutvarkė ir restauravo paminklus, susitiko su vis dar ten gyvenančiais buvusiais lagerių kaliniais, apžiūrėjo ir įamžino pačius lagerius. Jaunų žmonių maršrutas Kazachstane tęsėsi iš Almatos, per Balchašą, Kounradą, Džezkazganą, Karagandą ir kitus miestus, menančius buvusių lagerių teritorijas.
Primename, kad šiemet Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) organizuoja net dvi jaunimo ekspedicijas po lietuvių tremties ir įkalinimo vietas. Antroji jų išvyksta į Buriatiją (Rusijos Federacija) rugpjūčio 1 d., 17 val., iš Vilniaus geležinkelio stoties.