Pasak istorinių šaltinių, galingiausi Lietuvos didikai Radvilos, nors ir valdydami daugybę miestų ir rezidencijų, Dubingius pasirinko kaip savo laidojimo panteoną.
2004 metais atrasti ir antropologų, istorikų, menotyrininkų ir archeologų bendromis pastangomis identifikuoti aštuonių Radvilų giminės atstovų palaikai: LDK kanclerio, faktiškai nevainikuoto Lietuvos karaliaus Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidlovieckos-Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono Mikalojaus Radvilo Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos, Mykolo Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Jonušo VI Radvilos (Mykolo Rudojo anūko) ir Anos Sobkovnos (Kristupo Radvilo Perkūno pirmosios žmonos).
Šis vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos archeologinių ir istorinių atradimų yra ne tik svarbus Lietuvai, bet ir kitoms buvusioms LDK valstybėms, kuriose yra išlikęs šios giminės kultūrinis palikimas ir tebegyvena Radvilų palikuonys. Planuojama, kad Radvilų palaikų perlaidojimo iškilmėse dalyvaus aukščiausi Lietuvos politikai, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos kultūros ministrai, Radvilų giminės palikuonys.
Kultūros paveldo departamentas finansuoja Dubingių piliavietės archeologinių tyrinėjimus, konservavimo - restauravimo darbus ir Radvilų palaikų perlaidojimą. Vykdant Dubingių piliavietės pritaikymo kultūriniam ir pažintiniam turizmui 2007-2009 metų programą, Kultūros paveldo departamentas šiam objektui skyrė beveik 3 mln. litų. Už šiuos pinigus buvo atlikti evangelikų reformatų bažnyčios ir Radvilų rūmų archeologiniai tyrimai, įrengta Radvilų giminės perlaidojimui skirta kripta, konservuoti bažnyčios pamatai.
Šiuo metu toliau tęsiami Radvilų rūmų tyrimai, siekiant atidengti buvusio rūmų bokšto pamatus, tirti rūmų rūsius, nustatyti rūmų santykį su piliavietės aplinka, patikslinti pastato chronologiją. Vėliau numatoma rūmų pamatus konservuoti ir pritaikyti turistų lankymui. Virš pamatų bus įrengti takai, visas plotas bus uždengtas specialiu pastatu.
Dubingių piliavietė - vienas reikšmingiausių objektų Lietuvos istorijoje. Ji - ne tik vienas svarbiausių kovos su kryžiuočiais taškų, bet ir yra glaudžiai susijusi su faktiniais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais - Radvilomis ir yra šios garbingos giminės laidojimo vieta. Nuo 2003 m. piliavietėje vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.
Kaip ir kada Dubingiai atiteko Radvilų giminei, tiksliai nėra žinoma, tačiau spėjama, kad tai galėjo įvykti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo laikais.