Šį siūlymą rengiamasi teikti Kauno savivaldybės vadovams, pranešė
miesto savivaldybė.
Antradienį Kauno savivaldybės Miesto plėtros departamento,
Kultūros paveldo ir Urbanistikos skyrių specialistai kartu su
archeologais ir darbų rangovais apžiūrėjo atkastas pirmosios Kauno
pilies bokšto liekanas ir svarstė tolesnį jų likimą.
Remiantis archeologinių tyrimų nuostatais, atkastos bokšto
liekanos turėtų būti vėl užkastos žemėmis, tačiau savivaldybės
specialistų manymu, atkastas bokštas galėtų būti eksponuojamas, jei
atsirastų papildomas finansavimas.
Kita savaitę urbanistikos ir kultūros paveldo specialistai turėtų
pateikti savivaldybės vadovams pirminius skaičiavimus, kiek galėtų
kainuoti minimalus atkastų Kauno pilies bokšto liekanų sutvarkymas ir
ekspozicijos įrengimas. Kauno miesto savivaldybės vadovai, įvertinę
galimybes skirti lėšų, priims sprendimą.
Pasak Kauno pilies archeologiniams darbams vadovaujančio Algirdo
Žalnieriaus, atkastas bokštas iš tiesų - unikalus, beveik neliestas
nuo 1362 metų, kai Kauno pilį sugriovė kryžiuočiai, o bokšto mūras yra
pats seniausias išlikęs Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje.
Bokštas buvo skirtas saugoti gynybinį griovį, kuris juosė pilį.
Pirmajam Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams
etapui skirta 2,2 mln. litų. Iš jų 1,9 mln. litų yra Europos
ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos.