Pasak Kernavės archeologijos muziejaus vedėjos Dalios
Vaičiūnienės, archeologiniai tyrimai atliekami kultūrinio rezervato
apsauginėje zonoje, kaimo sodybos pastatų vietose. Dar pernai šioje
sodyboje gyvenę šeimininkai net neįtarė, kokios vertybės slypi po
gyvenamojo pastato grindimis bei tvarto vietoje. Vos keliolikos
centimetrų gylyje surastas kapas - molinė urna su degintiniais
kaulais - datuojamas paskutiniais amžiais prieš Kristų.
Tačiau išskirtinės svarbos atradimas - septyni griautiniai
kapai, datuojami IV amžiumi po Kristaus. Pasak archeologų, pirmųjų
mūsų eros amžiaus kapų atradimai Rytų Lietuvoje yra reti. Šio
laikotarpio kapinyno tyrimai Kernavės archeologinėje vietovėje
padės atskleisti dar nežinomas laidosenos tradicijas.
Archeologus nustebino įkapių gausa: plačios rankogalinės
apyrankės, antkaklės, antsmilkiniai, geležiniai kirviai, ietigaliai
ir kiti įspūdingi radiniai. Šie eksponatai papildys šiuo metu
kuriamą naująją Kernavės archeologinės vietovės muziejaus
ekspoziciją, kurią planuojama atverti lankytojams kitąmet.
Nuo 2005-ųjų rudens Kernavės archeologijos ir istorijos
muziejaus ekspozicija uždaryta - vykdomi muziejaus pastato
rekonstravimo darbai, kuriuos planuojama baigti 2010 metais.
Kernavės archeologinė vietovė 2004 m. įrašyta į UNESCO pasaulio
paveldo objektų sąrašą, kaip išskirtinė vertybė reprezentuojanti
visas gyvavusias kultūras šiame baltiškame areale, kuri atskleidžia
proistorinių gyvenviečių raidą, trunkančią 11 tūkst. metų - nuo
vėlyvojo paleolito laikų (IX tūkst. pr. Kr.) iki ankstyvųjų
viduramžių (XIV a.).
Pasak specialistų, Kernavė yra vienas iš svarbiausių ir
archeologijos požiūriu įdomiausių paminklų Vidurio ir Rytų
Europoje. Nuslinkus ledynams, maždaug prieš 12 tūkstančių metų čia
atsikraustė pirmieji gyventojai. Nuo to laiko Kernavė niekada
nebuvo ilgesniam laikui apleista. Čia žmonės gimdavo, augdavo,
dirbdavo, kariaudavo, mirdavo ir buvo laidojami. Todėl
kompaktiškoje 196 hektarų teritorijoje aptikta ir daugiau ar mažiau
tyrinėta per 40 įvairių epochų paminklų.
Profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai pradėti 1979 m.,
nuslinkus Mindaugo sosto piliakalnio rytiniam šlaitui. Nuo to meto
archeologiniai kasinėjimai Kernavėje vykdomi kiekvieną vasarą.