Keli žudikai turi savo interneto puslapius, knygos apie tas 1969
metų rugpjūčio 9-10 dienų žmogžudystes nuolat perleidžiamos, o tiems
nusikaltimams skirtos ekskursijos po Holivudą yra labai paklausios.
Scottas Michaelsas, kurio ekskursinių autobusų
kompanija „Dearly Departed“ siūlo kelionę „Helter Skelter“, skirtą
vien Ch.Mansono nusikaltimams, sako, kad tie nužudymai beveik pasiekė
kultinį statusą.
„Tai buvo siaubo istorija iš tikro gyvenimo, - AFP sakė
S.Michaelsas. - Joje dalyvavo protingi, jauni, žavūs žmonės - jis
tiesiog turėjo visus elementus ir buvo pirmoji didelė kriminalinė
byla, apsėdusi žmones“.
„Ji mirtinai išgąsdino Los Andželą. Visas miestas buvo atsidūręs
ant ribos, o tada jie suprato, kad žmonės, kurie tai padarė, buvo
tiesiog vaikai. Ji ... šokiravo viso teismo proceso metu“, - pridūrė
jis.
Laikui bėgant tų žmogžudysčių detalės savo šokiruojamų savybių
toli gražu neprarado.
Ch.Mansonas, kuris teismo proceso metu buvo vaizduojamas kaip nuo
narkotikų išprotėjęs vienišius su tiesiog hipnotizuojančia įtikinėjimo
galia, nurodė savo sekėjams žudyti atsitiktinius žmones turtingų
baltųjų rajonuose ir taip išprovokuoti apokalipsinį rasių karą, kurio
scenarijų buvo pavadinęs pagal „bitlų“ dainą „Helter Skelter“.
Nors Mansono „šeima“ yra atsakinga už mažiausiai devynias
žmogžudystes, labiausiai žinomos septynios jų, įvykdytos Los Andžele
1969 metų rugpjūčio 9-10 dienomis.
Tarp tų septynių aukų yra aktorė, režisieriaus Romano Polanski
žmona Sharon Tate, kuriai tuo metu
buvo 26 metai ir kuri buvo aštuonis su puse mėnesio nėščia. Ji maldavo
leisti gyvento jos negimusiam kūdikiui, bet buvo mirtinai užbadyta.
Į Sh.Tate namus Holivud Hilse įsilaužę keturi Ch.Mansono sekėjai -
Charlesas „Texas“ Watsonas, Susan Atkins, Patricia Krenwinkel ir Linda
Kasabian - nužudė dar keturis žmones.
Sh.Tate krauju sumirkytu rankšluosčiu S.Atkins ant paradinių namo
durų iškeverzojo žodį „Kiaulė“.
Kitą vakarą Ch.Mansonas ir šeši jo sekėjai įsilaužė į verslininko
Leno LaBiancos namus, kur nužudė jį ir jo žmoną
Rosemary.
Britų žurnalistas Ivoras Davisas, kurio knyga
„Penki, pasmerkti mirčiai“ (Five to Die) perleidžiama tų nusikaltimų
metinių proga, sutinka su teiginiu, kad tos Mansono „šeimos“ įvykdytos
žmogžudystės buvo ta diena, kai mirė 7-asis dešimtmetis.
„Tai buvo Haighto ir Ashbury, Vudstoko, meilės
ir taikos, „apkabink savo kaimyną“, „eik į lovą su savo kaimynu“,
„sanguliauk su savo kaimynu“ metas, - sakė I.Davisas. - O tada
pasirodė Mansonas ir buvo „nužudyk savo kaimyną“.
„Tas siaubingas dalykas, kuris įvyko Tate namuose, nužudė ne tik
visus tuos žmones - jis tikrai nužudė visą kartą, visą nuotaiką,
atmosferą“, - pridūrė I.Davisas.
Buvęs Los Andželo apygardos prokuroras Vincentas Bugliosi, kuris patraukė atsakomybėn Mansono „šeimą“ ir padėjo parašyti bestselerį apie tas žmogžudystes „Helter Skelter“,
sakė, kad tų nusikaltimų žiaurumas pakurstė paniką.
„Girdėjau daugelį žmonių sakant, kad prieš tas žmogžudystes mieste
buvo rajonų, kuriuose žmonės tiesiogine prasme nakčiai nerakindavo
durų, - žurnalui „Newsweek“ sakė V.Bugliosi. - Tai baigėsi su Tate ir
LaBiancų žmogžudystėmis“.
„Tos žmogžudystės buvo taip baisiai brutalios ir barbariškos: 169
durtinės žaizdos, septynios šautinės žaizdos. Jie, regis, (aukas)
rinkosi atsitiktinai, be jokio pastebimo įprasto motyvo. Tai sukėlė
daug baimės visame mieste“, - pridūrė jis.
Nors policijai iš pradžių nepavyko susieti žmogžudysčių tuose
dviejuose namuose, Ch.Mansonas, S.Atkins, Ch.Watsonas, P.Krenwinkel ir
Leslie Van Houten galiausiai buvo nuteisti mirti.
L.Kasabian, kuri buvo Ch.Tate name, buvo pagrindinė liudytoja ir gavo
neliečiamybę.
Mirties bausmės buvo pakeistos kalėjimu iki gyvos galvos, kai
Kalifornijoje buvo trumpam panaikinta mirties bausmė. Nuo to laiko
Ch.Mansonas, kuriam dabar - 74 metai, ir kiti jo bylos kaltinamieji ne
kartą siekė lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą, tačiau jo
negavo.
61 metų S.Atkins, kuri serga smegenų vėžiu, prašė paleidimo iš
užuojautos, bet pernai liepą jos prašymas buvo atmestas. Rugsėjo 2
dieną ji Los Andželo teisme bandys dar kartą siekti paleidimo.
Susidomėjimas Mansono „šeimos“ nusikaltimais iš dalies neslopsta
dėl tų pakartotinių grupės narių prašymų, 2008 metais atliktos žmonių
palaikų paieškos buvusioje Ch.Mansono slėptuvėje Mirties Slėnyje ir
interneto galia.
„Vos ne kiekvienais metais kuris nors iš jų pateikia prašymą dėl
lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir visa istorija vėl
atgyja, - sakė I.Davisas. - Internetas buvo neįtikėtina varomoji jėga.
Dėl jo Mansono mitas nesiliovė kunkuliavęs“.
Pasak S.Michaelso, Ch.Mansono, kaip „Amerikos pabaisos“, statusas
reiškia, kad nė vienas su tais nusikaltimais susijęs asmuo tikriausiai
nebus paleistas.
„Jie buvo nuteisti mirti dujų kameroje ir jiems pasisekė, kad tos
bausmės buvo pakeistos, - sakė jis. - Tai buvo didesnis pasigailėjimas
nei jie parodė kuriai nors iš savo aukų. Galbūt tai yra tas atvejis,
kai gyvenimas turėtų reikšti gyvenimą“.