Pačiame kolumbariumo viršuje švytinti mozaika simbolizuoja Trejybę - Likimą, Laimę ir Laisvę, bet gali būti suprantama religine prasme kaip Švč. Trejybė.
Mozaikos autorius, dailininkas monumentalistas Gitenis Umbrasas sakė, kad mozaiką skubama užbaigti iki rugpjūčio 21 dienos, kai naująjį kūrinį planuoja apžiūrėti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Oficialiai mozaiką visuomenei ketinama pristatyti rugpjūčio 23-iąją - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, minint lietuvių ir kitų tautų kančių kelią nulėmusio Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 70-ąsias metines.
Daugiau kaip 30 kvadratinių metrų ploto mozaika iš spalvoto stiklo, balto ir geltono aukso gabaliukų bus apšviesta grindyse ratu įrengtų prožektorių ir nuostabiai švytės. Sparnai lyg aukso vainikas aplink galvą supa kolumbariumo viršulangį, pro kurį į amžinu kapu nukankintoms KGB aukoms tapusio pastato vidų krinta blausi dienos šviesa.
Pilkapio formos kolumbariume Tuskulėnų rimties parke amžino poilsio atgulė per 750 sovietų režimo aukų, nužudytų 1944-1947 metais ir slapta užkastų buvusioje Tuskulėnų dvaro parko teritorijoje.
„Pilkapio vidinio kupolo aukštis siekia apie dešimt metrų, kitas kupolas yra nešančioji konstrukcija. Tarp šių kupolų yra erdvė su aplinkui išdėstytais 767 karsteliais. Nors pagal dokumentus žinoma, kad čia yra dar ne visi nukankintieji ir sušaudyti, yra dar nerastų palaikų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras vykdo tyrimus“, - pasakojo G.Umbrasas.
G.Umbrasas yra ir prieš penkiolika metų paskelbtą Tuskulėnų rimties parko sutvarkymo konkursą laimėjusio kolumbariumo projekto bendraautoris kartu su skulptoriumi Gediminu Karaliumi.
Kruopštaus ir ilgo darbo pareikalavusi mozaika „Trejybė“, pasak G.Umbraso, kainuoja apie 180 tūkst. Lt, mat vienas mozaikos gabaliukas įvertintas vienu euru, o medžiaga atvežta iš Italijos.
„Visos lėšos praktiškai sueina į medžiagas, ne į darbą. Lietuvoje mažai kas kuria mozaikas, nes labai brangios medžiagos, o ir gerų meistrų nebelikę. Šią mozaiką dirbame pusantrų metų, Kartais - trise, kartais - penkiese, pasitelkus dailės studentus, o vienam žmogui šis darbas atimtų kokį penkiolika metų. Mozaikos fragmentus iš gabaliukų surenkame, suklijuojame, paskui keliame į viršų ir tvirtiname prie skliauto“, - aiškina G.Umbrasas, anksčiau mozaikos technika sukūręs plytelę „Stebuklas“ Katedros aikštės grindinyje.
Nors skliauto mozaika buvo suprojektuota jau pateikiant kolumbariumo projektą konkursui, 2002 metais pridavus objektą ji dar nebuvo padaryta.
„O juk paprastai lubos yra daromos prieš pabaigiant grindis, kad jų nesugadinus. Kita problema - akmenimis chuliganų sudaužyti neperšaunami stiklai kolumbariumo viršulangyje. Trys buvo pakeisti, o dar trims neužteko pinigų“, - sakė dailininkas, šiam viršulangiui ateityje planuojantis sukurti vitražą.
Pasak G.Umbraso, nors Tuskulėnų rimties parkas tvarkomas jau keletą metų, jame dar apstu problemų. Pavyzdžiui, prie VRM rūmų veikiantys lauko teniso kortai griauna architektūrinę ašį tarp centrinių Tuskulėnų dvaro rūmų, Šv. Teresės koplytėlės ir P.Valickio vilos, todėl reikėtų bent vieną iš teniso kortų perkelti kitur.
„Prie upės stūksantys garažai, į kuriuos buvo vežami sušaudytųjų palaikai, visiškai „neįsirašo“ į parką. Čia buvo tvenkiniai, nes šalia memorialo esama šaltinių, kurie šiuo metu nudrenuoti į upę, bet kada nors čia galėtų būti atkurti ir tvenkiniai. Dvaro parke seniau buvo auginami įvairūs medžiai, vykdavo koncertai, parodos, vaikščiodavo ir ilsėdavosi žmonės“, - pasakojo G.Umbrasas.
Tuskulėnų dvaras XVI amžiuje priklausė Žygimantui Augustui, vėliau turėjo keletą savininkų. Pokario metais dvaras perduotas NKVD žinion. 1944-1947 m. parke buvo užkasami KGB rūsiuose sušaudyti žmonės, tarp jų - vyskupas Vincentas Borisevičius ir partizanų vadas Jonas Noreika (generolas Vėtra). Nustačius nužudytųjų tapatybes, prieš keletą metų palaikai perkelti į Tuskulėnų parko teritorijoje po žeme rekonstruotą kolumbariumą.
7,5 hektaro teritoriją užimančio Tuskulėnų rimties parko pastatai perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
Restauruotuose dvaro pastatuose ketinama įrengti XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos martirologijos muziejų, kuriame būtų pristatoma ir Tuskulėnų dvaro istorijos ekspozicija.