Apie būtinybę saugoti unikalią ir dar neištyrinėtą Marijampolės
miesto dalį archeologai ne kartą kalbėjo savivaldybės vadovams.
„Tačiau mus nelabai kas girdi. Bijau, kad valdininkai
nepražiopsotų ir neištirta teritorija nebūtų užstatyta. Mačiau planus,
kad ir čia yra numatytos gyvenamųjų namų statybos. Ko gero, taip ir
bus, nes pastačius naują tiltą, nutiesus gatves, ši vietovė
neabejotinai taps patraukli“, - nuogąstaudamas LŽ sakė archeologų
ekspedicijai vadovaujantis Vilniaus universiteto Archeologijos
katedros vedėjas docentas Algimantas Merkevičius.
A.Merkevičiaus teigimu, prieš daugiau nei 2 tūkst. metų šalia
Meškučių piliakalnio būta dviejų gyvenviečių. Viena jų, atrasta visai
neseniai, galėjo būti itin didelė, o mirę jos gyventojai buvo
laidojami iki šiol niekur baltų kraštuose neužfiksuotu būdu.
„Lietuvos teritorijoje tokio laidojimo būdo, kai mirusysis buvo iš
pradžių sudeginamas, o vėliau jo kaulų likučiai bei pelenai išbarstomi
didelėje teritorijoje, tuoj už gyvenvietės ribų, nėra užfiksuota per
visus 150 metų, kai Lietuvoje vyksta moksliniai archeologiniai
kasinėjimai“, - pasakojo A.Merkevičius.
„Į tokį laidojimo būdą mes net nebūtume atkreipę dėmesio, jei ne
labai daug maždaug 30-60 cm gylyje, viename kultūriniame sluoksnyje
rastų aptrūnijusių kaulų. Jų pririnkta per pusę tūkstančio.
Mokslininkų paprašėme, kad šie nustatytų, ar tie kaulai iš tikrųjų
žmonių ir kokio jie amžiaus. Sulaukę tyrimų rezultatų dabar beveik
neabejojame, kad tai - iki šiol baltų gyvenamojoje teritorijoje dar
nežinotas mirusių protėvių laidojimo būdas. Dažniausiai senovės
lietuviai mirusiųjų kūnus sudegindavo ir pelenus užkasdavo molinėse
urnose arba laidodavo mediniuose karstuose“, - tvirtino archeologas.
Nors archeologiniai kasinėjimai ties Marijampole rengiami jau ne
pirmus metus, tačiau iki šiol archeologai yra ištyrę tik maždaug 850
kvadratinių metrų teritoriją. Manoma, kad tyrinėtinas plotas gali
siekti iki 2 tūkst. kvadratinių metrų. Užbaigti tyrinėjimams prireiks
dar mažiausiai dvejų metų bei 300 tūkst. litų. Ir tai - tik tai
daliai, kurią yra numatoma pirmiausia urbanizuoti, o visai keliolikos
hektarų teritorijai prireiktų ir dviejų dešimtmečių.
Archeologų įsitikinimu, kol Šešupės pakrantė nėra iki galo
ištirta, ten jokių statybų daugiau neturėtų būti leidžiama.
Tačiau Marijampolės savivaldybės vicemeras Gintautas Stankevičius
LŽ patvirtino, kad pagal miesto plėtros planus yra numatyta visą
pietvakarinę, neurbanizuotą miesto dalį užstatyti, nors šis procesas
kol kas nevyksta.
„Sulaukėme siūlymų visą Meškučių piliakalnių teritoriją paskelbti
archeologijos paminklu ar draustiniu. Tuomet atsirastų sąlygos ne tik
išsaugoti tai, kas yra žemėje, bet ir teritoriją paversti turistų
lankytina vieta. Šie siūlymai kol kas tik svarstomi“, - aiškino
vicemeras.