„Mano viso gyvenimo svajonė buvo apsilankyti mieste, kur gimė mano seneliai, mano motina Hindė Gaskelytė ir jos sesuo – garsioji olandų baleto kūrėja Sonia Gaskel. Ir iš mamos, ir iš tetos buvau nemažai girdėjusi apie Vilkaviškį, bet visiškai neįsivaizdavau, koks jis yra. Žinau, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą daugiau kaip 60 proc. visų gyventojų buvo žydai, o šiuo metu jų visiškai nelikę“, - jaudindamasi kalbėjo M.Racine.
Idėja įamžinti garsiosios choreografės atminimą kilo šį pavasarį sužinojus, kad Sonia Gaskel gimė Vilkaviškyje 1904 metais čia gyvenusių žydų grūdų prekeivio Salomono Gaskelio ir jo žmonos Anos Karnovsky šeimoje. Šeima paliko Vilkaviškį 1914 metais ir išvyko į Ukrainą, vėliau, prieš Antrąjį pasaulinį karą, vėl grįžo į šį miestą. Sonia Gaskel iš Ukrainos, gelbėdamasi nuo žydų pogromų, 1921-aisiais išvyko į Palestiną, o 1925-aisiais atsidūrė Paryžiuje, kur pradėjo savo karjerą kaip kabareto šokėja. Vėliau ji Prancūzijos sostinėje įkūrė baleto grupę, ėmėsi choreografės darbo. 1939-aisiais, jau būdama garsi ir žinoma, S.Gaskel ištekėjo už vyro olando ir persikėlė į Nyderlandus.
Būtent šioje šalyje S.Gaskel pelnė didžiausią šlovę. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo priversta slapstytis. Baleto pamokas pas ją lankė ir garsioji Holivudo žvaigždė Audrey Hepburn (1929-1993 m.), keturis kartus ji buvo nominuota „Oskaro“ apdovanojimui ir 1954 metais jį laimėjo už filmą „Romos atostogos“. Savo mokytojai aktorė padovanojo nuotrauką su dedikacija. Šią nuotrauką, pasirašytą „Odričkos“ vardu, M.Racine atvežė į Vilkaviškį ir padovanojo krašto muziejui.
1961 metais Amsterdame S.Gaskel subūrė Olandijos nacionalinio baleto trupę, kuri tapo dabartinio nacionalinio šios šalies baleto pagrindu ir kuriai ji vadovavo iki 1968 metų. Nuo kepenų vėžio garsioji choreografė mirė Paryžiuje 1974 metais, jos pageidavimu palaikai buvo kremuoti, pervežti į Amsterdamą ir išbarstyti, tad gerbėjai negali aplankyti garsiosios kūrėjos kapo.
Kai tapo plačiau žinoma, jog šios moters gimtinė – Vilkaviškis, jame apsilankė Nyderlandų karalystės ambasadorė Lietuvoje Annemieke Ruigrok. Ambasadorė teigė, kad S.Gaskel vardas Olandijoje labai gerai žinomas, jos atminimui šiemet išleidžiama solidi monografija, rugsėjo mėnesį Amsterdamo teatro institute atidaroma retrospektyvinė paroda. Jos eksponatai pasakos ir apie S.Gaskel vaikystės metus Vilkaviškyje.
„Jūs turite ir džiaugtis, ir didžiuotis, kad tokia garsenybė gimė Vilkaviškyje. Jos vardą mūsų šalyje žino kiekvienas bent kiek su kultūra susijęs žmogus. Būtų labai gražu, jei šiuolaikinio olandų baleto kūrėja būtų įamžinta ir jos gimtinėje“, - sakė kadenciją Lietuvoje dabar jau baigusi ambasadorė.
Namas, kuriame gyveno Gaskelių šeima, nėra išlikęs, nes Antrojo pasaulinio karo metais Vilkaviškis labai nukentėjo nuo bombardavimų. Pagal senus žemėlapius tiksliai yra žinoma, kur tas namas stovėjo, kad planuojama netoli tos vietos S.Gaskel atminimui atidengti atminimo lentą.
Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas rugsėjo mėnesį yra pakviestas į parodos apie S.Gaskel gyvenimą ir kūrybą atidarymą Amsterdame. Ten jis planuoja tartis su Olandijos teatro institutu ir Amsterdamo žydų muziejumi, kad paroda apie garsiąją kūrėją atkeliautų ir į jos gimtąją Lietuvą bei būtų eksponuojama Vilkaviškyje ir gal būt Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje.
„Tokios garsenybės atminimą būtina įamžinti. Manau, kad reikėtų sukurti filmą, išleisti fotoalbumą, nes turime nemažai medžiagos apie žydų gyvenimą Vilkaviškyje, šiemet iš „Yad Vashem“ Holokausto muziejaus Jeruzalėje parsivežiau daugiau kaip šimtą unikalių ir dar nematytų nuotraukų apie prieškario Vilkaviškį ir jame gyvenusias žydų šeimas“, - sakė A.Žilinskas.
Toje vietoje, kur stovėjo artimųjų namas apsilankiusi buvusi pedagogė iš Paryžiaus M.Racine sakė, jog išgyvena nenusakomus jausmus. Moteris buvo sužavėta, kad rūpestingai tvarkomi ir prižiūrimi žydų kapai Vilkaviškyje, kad išliko buvę žydų senelių globos namai, kur dabar veikia miesto poliklinika, taip pat žydų gimnazija – šiame pastate dabar įsikūrusi rajono savivaldybės administracija. M.Racine aplankė ir žydų masinio naikinimo vietą Vilkaviškio pakraštyje, taip pat geležinkelio stotį, iš kur gimtąjį miestą spėjo palikti daugybė jos tautiečių.
„Į Vilkaviškį dar būtinai sugrįšiu, atsivešiu čia ir savo vaikus, nes jie turi pažinti savo senelių gimtinę. Džiugu, kad nesame užmiršti, kad saugomas prisiminimas apie beveik keturis šimtus metų čia gyvenusius žydus, nors jų seniai nebėra. Tikiu, kad ateityje miestas įamžins ir garsiąją mano tetą“, - vylėsi M.Racine.