Mažas, kelių centimetrų darbo įrankis - aštriomis briaunomis titnago
skeltė - archeologams tik patvirtino ankstesnių tyrinėjimų išvadas, kad
prie Šatrijos savo pėdsakus paliko ir akmens amžiaus žmogus.
Tačiau bene turtingiausias kultūrinis Šatrijos sluoksnis yra išlikęs nuo
viduriniojo geležies amžiaus. Gausybė ruplėtosios, lipdytos keramikos
šukių rasta ne tik kasinėjant pietrytinę kalno papėdę, kur, manoma, iki
viduramžių yra buvusi nemenka gyvenvietė, bet ir Šatrijos šlaitus.
Įspūdingiausias radinys – maždaug 700 metų senumo kaulinės šukos.
Jas tyrinėtojai aptiko pietrytiniame kalno šlaite, atkasę beveik metro
gylio ir poros dešimčių kvadratinių metrų perkasą.
Ne viena tokia kultūrinių sluoksnių atodanga buvo padaryta ir ant
kito Varnių regioninio parko teritorijoje esančio Sprūdės piliakalnio.
Jį tyrinėjusi „Aušros“ muziejaus archeologė Audronė Šapaitė teigia, kad
radinių gausa tyrinėjimai nenudžiugino, tačiau atkastas kultūrinis
sluoksnis byloja, kad Sprūde senovės žmonės greičiausiai naudojosi
gindamiesi nuo užpuolikų.
Kalno papėdėje aptikta molio krosnelių liekanų, rasta geležies lydymo
nuodėgulių. Sprūdės viršukalnėje atkasta aikštelė, kurioje aptiktas
akmenimis sutvirtinto pylimo fragmentas. Archeologų manymu, tai gali
būti gynybai naudoto įrenginio liekanos. Šiuos radinius archeologė
A.Šapaitė datuoja XII-XIV amžiumi.
Archeologai dirbo tik tose vietose, kur suprojektuoti laiptai ir
takai keliautojams. Prie Sprūdės darbus planuojama pradėti jau šį
rudenį. Ūkio ministerija buvo numačiusi pusę milijono litų, tačiau
darbų pirkimo konkursą laimėjusi statybų bendrovė „Plungės Jonis“ juos
pasisiūlė atlikti už 300 tūkst. litų.
Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė įsitikinusi, kad jau
kitą vasarą keliautojai lengvai galės pasiekti Sprūdės viršukalnę ir nuo
jos pasidairyti ne tik į Šatrijos, Moteraičio, bet ir Medvėgalio
piliakalnius.