A.Kašubienė su A.J.Greimu susipažino 1941 metais jam mokytojaujant Šiaulių mergaičių gimnazijoje, kai jam buvo 24-eri, o jai – 18-oka metų. 1944 metais frontui artėjant draugai pasuko skirtingais keliais – A.J.Greimas emigravo į Prancūziją, o A.Kašubienė liko Kaune. Bendravimą juodu atnaujino 1988 metais, kuris tęsėsi iki žymiojo semiotiko mirties.
Laiškai rašyti lietuvių kalba, ranka, ant įvairių dydžių ir spalvų popieriaus lapų ir lapelių. Tiesa, 2008 metais „Baltų lankų“ leidykla išleido knygą „Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai 1988–1992“, kurioje sudėti VU bibliotekai perduoti originalūs laiškai.
„Nepaisant to, kad laiškai publikuoti, jie nepraranda savo vertės. Jie visiems laikams išliks autentiškais dviejų žinomų žmonių bendravimo liudininkais ir tampa mūsų kultūros paveldo dalimi“, – sakė VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Nijolė Šulgienė.
VU bibliotekoje saugoma A.J.Greimo archyvo „lietuviškoji dalis“, kurią 1992 metais perdavė jo žmona Teresa Kean. A.Kašubienės dovanoti laiškai papildys A.J.Greimo archyvą. Tai ne pirmasis archyvo papildymas. Praėjusiais metais poetė Ramutė Skučaitė perdavė VU bibliotekai 1978, 1988–1991 metų A.J.Greimo laiškus prof. Vytautui Abraičiui.
„A.Kašubienės dovaną vertinu kaip ypatingą. Labai džiaugiuosi, kad galėsime papildyti A.J.Greimo archyvą tokia įdomia korespondencija. Šiuos laiškus vertinu kaip kultūros paveldo kolekcijų papildymą, kaip norą prisidėti prie Lietuvos istorijos išsaugojimo. Nuoširdžiai dėkojame A.Kašubienei už apsisprendimą dovanoti laiškus VU bibliotekai“, – sakė VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.