Tai rodo apklausa, kurią surengė viešosios nuomonės tyrimo
agentūra „Pentoro“.
Ji rodo, jog lenkai tiki, kad karo metais kovėsi labai
didvyriškai: 87 proc. apklausos dalyvių tvirtino, kad lenkai masiškai
dalyvavo kovose su naciais, o 80 proc. mano, kad lenkai padėjo žydams.
Didžioji dauguma respondentų tarp svarbiausių karo įvykių ir
didvyrių nurodė Varšuvos sukilimą, generolus Wladyslawą Andersą, Wladyslawą Sikorskį ir
Aušvico mirties stovykloje žuvusį pranciškoną Maksymilianą Kolbę, kurį popiežius Jonas Paulius II 1982 metais paskelbė šventuoju.
Labai nenoriai lenkai nori pripažinti tuos karo įvykius, kurie
jiems daro gėdą. Kad tokių įvykių būta, pripažino tik 17 proc.
apklausos dalyvių. Ir nors yra žinoma, kad 1941 metais Jadvabnės
miestelyje lenkai sudegino gyvus 700 savo kaimynų žydų, dauguma lenkų
yra įsitikinę, jog tai padarė vokiečiai.
Lenkai tiki, kad iš visų tautų Antrojo pasaulinio karo metais jie
kentėjo labiausiai, net labiau už žydus.
Lenkijos Antrojo pasaulinio karo muziejaus direktoriaus Pawelo
Machcewicziaus nuomone, tai neatitinka
tikrovės, nes lenkų, nors jie ir kentėjo labiau už kitas tautas,
nebuvo siekiama visiškai išnaikinti taip kaip žydų.
Tokio pobūdžio apklausa Lenkijoje buvo surengta pirmą kartą po
karo, todėl dabar Antrasis pasaulinis karas vertinamas daugiausia per
civilių žmonių, kurie kalba apie to meto kasdienybę, priverstinį
darbą, iškeldinimus ir badą, vertinimo prizmę.