Dmitrijaus Medvedevo administracijos vadovas Sergejus Naryškinas,
kuris dar vadovauja specialiai prie Rusijos prezidento įsteigtai
komisijai priešintis istorijos falsifikavimo mėginimams kenkiant
Rusijos interesams, rašo, kad kai kurios straipsnyje įvardijamos šalys
istoriją „paverčia priešišku politinio spaudimo instrumentu“.
„Pirmiausia, tai Ukraina, Gruzija, Lietuva, Latvija, Estija ir
Lenkija, - pažymi S.Naryškinas. - Nors yra ir kitos šalys, kuriose
istorijos falsifikavimas ir politizavimas Rusijos nenaudai įgijo
valstybinės politikos statusą“.
Pasak jo, Baltijos valstybės aktyviausiai siekia peržiūrėti
Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir perrašyti istoriją, o jas seka
Lenkija ir Gruzija.
„Didžiausią aktyvumą revizuoti Antrojo pasaulinio karo rezultatus
ir perrašyti pasaulio istoriją rodo Pabaltijo valstybės, - rašo
S.Naryškinas. - Būtent jų vyriausybės pasiryžusios panaudoti
„pokarinės pasaulio santvarkos nelegitimumą“, kad galėtų formuoti
pretenzijas Rusijai“.
„Lietuva pasisako už tarptautinio teismo „sovietiniam genocidui“
steigimą; Estija, neigdama Antrojo pasaulinio karo rezultatus,
pretenduoja į dalį Pskovo ir Leningrado sričių; Latvijoje nuostolius,
kuriuos neva padarė Rusija, skaičiuoja speciali vyriausybės komisija“,
- dėsto S.Naryškinas.
„Tuo pačiu keliu žengia Lenkija ir Gruzija, klaidingai manančios,
kad jų agresyvus požiūris į Rusijos istoriją, tos istorijos
falsifikavimas Rusijos nenaudai, geriau atitinka jų nacionalinius
interesus ir atneš didelius politinius bei materialius dividendus“, -
tęsia Kremliaus pareigūnas.
„Oficialusis Kijevas, pavyzdžiui, skatina Ukrainos sukilėlių
armijos herojizavimą, vietinių nacistų kaip kovotojų už Ukrainos
nepriklausomybę įamžinimą“, - puola Ukrainą S.Naryškinas.
„Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos iniciatyva įsteigtas
Ukrainos nacionalinio atminimo institutas, kuriame „giliai“ plėtojama
Holodomoro (badmečio) Ukrainoje, kaip sovietų valdžios politikos
sunaikinti ukrainiečių tautą politikos tema, bei siekiama
mitologizuoti vadinamąjį pasipriešinimo judėjimą praėjusio amžiaus
trečiojo - šeštojo dešimtmečių laikotarpiu kaip atsaką į sovietinę
okupaciją“, - rašo S.Naryškinas.
O savo straipsnio pavadinimu „Sąžininga istorija - raktas į
pasitikėjimu grįstų santykių tarp tautų formavimą“ S.Naryškinas,
matyt, kviečia Rusijos politikos oponentus pagaliau atsisakyti „melo
ir pažeminimo, kuriais traktuojami istoriniai praėjusių metų įvykiai
Rusijos atžvilgiu“.