Paktu, kurį pasirašė tuometiniai nacistinės Vokietijos ir Sovietų
Sąjungos užsienio reikalų ministrai, šios valstybės neteisėtai
pasidalijo Lenkiją ir Baltijos valstybes. Jis atvėrė kelią Adolfui
Hitleriui pradėti Antrąjį pasaulinį karą užtikrindamas Sovietų
Sąjungos pažadą nesikišti.
Ši paktą ir jo slaptuosius protokolus Vakarų šalių istorikai
pasmerkė kaip cinišką Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino siekį
užimti teritoriją neįsiveliant į artėjantį konfliktą, bet daug rusų
ekspertų vis dar giria šį susitarimą, kurį vadina apdairios realiosios
politikos (realpolitik) pavyzdžiu.
Rusijos lyderiai, kurie pastaraisiais mėnesiais ne kartą skundėsi,
kad Europoje pamirštama apie sovietų karių heroizmą Antrajame
pasauliniame kare, savo kalbose apie karą vengia bet kokių šio pakto
svarstymų.
Neatsitikrinai šis Molotovo-Ribbentropo
paktas nebuvo paminėtas ir šią savaitę įvykusiame Rusijos prezidento
Dmitrijaus Medvedevo susitikime su Izraelio vadovu Shimonu Peresu, kurio metu jis vėl sukritikavo mėginimus „peržiūrėti“
Antrojo pasaulinio karo istoriją.
Septyniasdešimtąsias pakto pasirašymo metines sekmadienį Rusija
pasitiks lavina straipsnių žiniasklaidoje, siekdama pateisinti
sprendimą pasirašyti paktą su režimu, kuris 1941 metų birželio 22
dieną įsiveržė į Sovietų Sąjungą.
Rusijos žiniasklaida ir pareigūnai šį paktą vadina išmintingu
žingsniu, kuris suteikė Sovietų Sąjungai dvejus papildomus metus
pasirengti karui ir apsaugoti savo miestus nuo invazijos pastumiant
Sovietų Sąjungos sienas Vakarų kryptimi.
„Šis paktas buvo oportunistinis, būtinas ir teisėtas to meto
aplinkybėmis bei realistiškas strateginės politikos požiūriu“, - sakė
Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Julijus
Kvicinskis.
„Bet kuris Vakarų politikas Stalino vietoje būtų padaręs tą patį“,
- sakė jis.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) žengė neįprastą žingsnį
ir paskelbė komentarą apie dokumentus, kurie, pasak jos, rodo, jog
Molotovo-Ribbentropo paktas buvo būtinas siekiant sutrukdyti nacių
diktatoriui A.Hitleriui įtvirtinti savo kontrolę Baltijos šalyse, kad
galėtų pasinaudoti jomis kaip tramplinu puolimui prieš Sovietų
Sąjungą.
„Tokiomis aplinkybėmis vienintelė įmanoma savigynos priemonė,
kurios galėjo imtis Sovietų Sąjunga, buvo nepuolimo sutarties
pasirašymas su Vokietija“, - dienraščiui „Komsomolskaja Pravda“ sakė
SVR atsargos generolas majoras Levas Sockovas.
Vyriausybės dienraštis „Rossiiskaja Gazeta“ rašė, kad „prieš 70
metų dėl sėkmingos Maskvos diplomatijos Didysis tėvynės karas
prasidėjo dvejais metais vėliau“, turėdamas galvoje 1941 metų
Vokietijos invaziją.
Tačiau Baltijos valstybėms, kurios vėliau buvo inkorporuotos į
Sovietų Sąjungą, ir Lenkijai, kuri neteko nemažai savo istorinių
žemių, šis susitarimas tebėra skaudus priminimas apie stalinistinio
režimo įvykdytus nusikaltimus.
Praėjusį mėnesį Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos
(ESBO) Parlamentinė Asamblėja priėmė prieštaringų vertinimų sulaukusią
rezoliuciją, siūlančią rugpjūčio 23-iąją paskelbti nacizmo ir
stalinizmo aukų atminimo diena.
Įtakingas Rusijos istorikas Aleksandras Čiubarjanas Molotovo-
Ribbentropo paktą pavadino dar vienu politinio cinizmo pavyzdžiu ir
palygino su liūdnai pagarsėjusiu Miuncheno susitarimu, kurį su
A.Hitleriu 1938-aisiais pasirašė Didžioji Britanija, Prancūzija ir
Italija.
„Manau, labai svarbu kalbėti apie pamokas“, - sakė Rusijos mokslų
akademijos Visuotinės istorijos instituto direktorius akademikas
A.Čiubarjanas per valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“
organizuotą konferenciją, skirtą šiam paktui.
„Manau, visi pagrindiniai veikėjai - Didžioji Britanija, Sovietų
Sąjunga ir Prancūzija - labiau galvojo apie savo nacionalinius
interesus ir akivaizdžiai nepakankamai įvertino didžiulę fašizmo
grėsmę joms pačioms ir visam pasauliui“, - sakė jis.
Stalinistinės Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos nepuolimo
sutartį sudarė dvi pagrindinės dalys. Vienoje jų, kuri buvo paskelbta
viešai, abi šalys įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių, kad
išvengtų tarpusavio karo, ir skatinti dvišalę prekybą.
Tačiau taip pat buvo pasirašyti vadinami slaptieji protokolai,
kuriais abi valstybės pasidalijo Rytų Europą į savo įtakos sferas.
Suomija, Estija ir Latvija tapo SSRS įtakos zona, o Lietuva ir
dauguma Lenkijos teritorijos pateko į Vokietijos interesų sferą.
Rugsėjo 1 dieną Vokietija įsiveržė į Lenkiją, išprovokuodama
Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuo tarpu rugsėjo 17-ąją Raudonoji
armija įžengė į Rytų Lenkiją.
„Nemanau, kad istorija pateikia moralės nuostatas, tačiau ji rodo,
ko neturėtume daryti“, - sakė Berlyno lyginamosios Europos istorijos
mokyklos dėstytojas Arndas Bauerkaemperis.
„Paktas nepradėjo Antrojo pasaulinio karo, tačiau jis palengvino
Hitlerio sprendimą, suteikdamas iliuziją, kad Vakarų galios neįsikiš
dėl Lenkijos“, - sakė jis.