Žiūrėkite reportažą "Pakelės gyventojai prisimena prieš 20metų pro jų namus nusidriekusią gyvą grandinę"
Tuo pačiu metu į pietus nuo anykštėnų rinkosi 3 km greitkelio gavę kupiškėnai, į šiaurę – 25 km atkarpą užtvindę Panevėžio miesto ir rajono žmonės.
„Tuose 5 km mums buvo ankšta – anykštėnai kai kur stovėjo ir keliomis eilėmis, formavo atskiras šakas, kad nors taip galėtų įsilieti į Baltijos kelio medį“, – prieš 20 metų išgyventą patirtį prisimena anykštėnė mokytoja, aktyvi visuomenininkė ir rajono tarybos narė Aldona Daugilytė.
Šiomis dienomis ji surinko Baltijos kelio dalyvių prisiminimus, parengė ir išleido specialiai šiam jubiliejui skirtą laikraščio „Žiburys“ numerį. Nuo 1988 metų iki šiol Anykščiuose neperiodiškai leidžiamas ir už aukas platinamas Anykščių patriotinių organizacijų leidinys pažymėtas jau 101-uoju numeriu.
***
– Ką jums pačiai reiškia Baltijos kelias? – paklausiau A.Daugilytės.
– Visų pirma – niekada nepatirtą, žodžiais nenusakomą jausmą, kuris džiugino, pripildė sielą ir vedė ten, kur ėjo laisvės ištroškę žmonės. Po Baltijos kelio ir aš, ir kiti kartu buvę žmonės jau nebepajėgėme gyventi taip, kaip anksčiau. Mus tiesiog aplankė supratimas, kad su savo mintimis ir troškimais esame ne vieni, kad mūsų – milijonai.
Nuo tos akimirkos mes tapome drąsūs, nes niekas nebegalėjo paneigti mūsų pasiryžimo siekti laisvės – tai savo akimis pamatė visas pasaulis. Pamatė, pripažino unikalia akcija ir paskui ilgai stebėjosi – kaip jūs taip galėjote sugalvoti, kaip jums tai pavyko.
Aš manau, kad Baltijos kelias buvo vienas iš trijų kertinių akmenų kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės. Po Baltijos kelio ir Maskva nebegalėjo ignoruoti Baltijos šalių nepriklausomybės siekio.
– Ar prisimenate tuos žmones, su kuriais buvote šalia Baltijos kelyje? Ar vėliau teko su jais bendrauti?
– Su kuo važiavome kartu – be abejo, žinau. Bet kas stovėjo šalia, į kieno rankas kas tuo metu įsikibo, mums buvo visiškai nesvarbu. Tuo metu Baltijos kelyje visi jautėmės savi, bendraminčiai.
Prisimenu tą jausmą – visišką pasitikėjimą šalia esančiu žmogumi, nes jei jis čia stovi, vadinasi, jis – už laisvą Lietuvą, todėl be jokios baimės buvo galima paduoti jam ranką, neklausiant nė vardo.
Ir po dviejų dešimtmečių prisimindama tą jausmą kaskart jo ilgiuosi – kaip sunku kartais mums būna taip paduoti ranką nepažįstamam žmogui, juo pasitikėti, dalytis idėjomis, telktis bendram darbui. Baltijos kelias čia gali būti gera pamoka.
O tokių pamokų šiandien labai reikia. Prisimenu, kaip lengva buvo suburti žmones važiuoti į gyvąją Baltijos kelio grandinę – reikėjo tik paskleisti idėją. Užtat kaip man buvo sunku dabar, praėjus 20 metų ir ruošiant jubiliejinį leidinį, prikalbinti tuos pačius žmones, kad jie pasidalytų mintimis ar prisiminimais apie Baltijos kelią – kiek daug jų verčiau liko nuošaly, nemanydami, kad skleisti tas mintis išvis yra svarbu.
– Kaip jus asmeniškai pakeitė dalyvavimas Baltijos kelyje? Ar jaučiate jo įtaką šiandien?
– Mums, Sąjūdžio žmonėms, jis buvo puiki paspirtis, atrama, suteikusi pasitikėjimo tuo, ką tuo metu darėme. Nors pastebiu, kad dauguma lietuvių šiandien, galima sakyti, visiškai abejingi, aš iki šiol degu ta ugnimi, kurią įžiebė Baltijos kelias, – ji neblėsta, man ji brangi.
Aš dėkinga Aukščiausiajam, kad galiu gyventi laisvoje Tėvynėje. Todėl ir negaliu nurimti, kol turiu jėgų, kol galiu kalbėti. Aš ir šiandien matau daugybę darbų, kurių neįveikė mano kartos žmonės, todėl privalau įskiepyti norą juos tęsti jaunesniajai kartai.
Mane džiugina vaikai, einantys Tėvynės pažinimo keliu, bet kai matau, kad žinia apie Baltijos kelią tik viena eilute šmėkšteli mokykliniuose vadovėliuose, – man neramu.
Artėjant Baltijos kelio 20-mečiui, kartu su anykštėnus ten fotografavusiu Alfredu Motiejūnu išrinkome jo archyve esančias nuotraukas ir parengėme jubiliejinę parodą. Vieną dieną, rugpjūčio 23-iąją, ji bus rodoma Anykščių miesto centre, o rugsėjį pradės kelionę po visas Anykščių rajono mokyklas.
Tikiu, kad savo tėvus ar senelius Baltijos kelio grandinėje atradę vaikai, kurie gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje, geriau supras, koks svarbus istorijos lūžis įvyko tą 1989-ųjų rugpjūčio 23-iosios pavakarę.
***
Rugpjūčio 23 dieną prieš 20 metų prisimena ir vienas iš Baltijos kelio akcijos organizatorių A.Grumadas. Skaitykite interviu.