Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė,
populiarus leidinys „Gazeta Wyborcza“ daugiausia dėmesio skiria
V.Putino straipsnio, kuris buvo išspausdintas šiame laikraštyje
pirmadienį, komentarams.
Savo straipsnyje V.Putinas ragina, kad ginčai dėl skirtingų
istorijos įvykių traktavimų netrukdytų plėtoti Lenkijos ir Rusijos
santykius.
Laikraštis pateikia Lenkijos vyriausybės sekretoriaus spaudai
Pawelo Graso nuomonę.
Jis pažymi, kad V.Putino straipsnis yra kitokio tono nei
pastarosios publikacijos apie Antrąjį pasaulinį karą Rusijos spaudoje.
Tačiau ir jame mėginama pateikti „istorijos interpretacijų, kurios ne
visiškai sutampa su Lenkijos istorine tiesa“.
Todėl P.Grasas siūlo palaukti V.Putino kalbos Gdanske: Rusijos
premjero žodžiai parodys, „kokie yra Rusijos ketinimai ir ko tikisi
Rusija iš šio vizito“.
Skiria leidinys dėmesio ir Lenkijos URM vadovo Radoslawo Sikorskio komentarui. Pasak jo, V.Putino straipsnis
parašytas kaip tik ta kalba, kuria „partneris turi kreiptis į
partnerį“.
Lenkijos diplomatijos vadovas vertina Rusijos premjero straipsnį
kaip ženklą, kad Lenkija ir Rusija gali surasti abi šalis tenkinantį
„Katynės klausimo“ sprendimą.
„Gazeta Wyborcza“ taip pat cituoja Antrojo pasaulinio karo
muziejaus Gdanske direktoriaus Pawelo Machcewicziaus žodžius, jog V.Putino straipsnis rodo, kad Rusija nori
pažeminti diskusijų apie istoriją temperatūrą“. Rusijos premjero
straipsnio kalba „atspindi galimybę vesti dialogą“. Savo straipsnyje ,
pasak P.Machcewicziaus, V.Putinas „rodo ramų veidą“.
Laikraštis „Dziennik“ taip pat skiria Rusijos premjero straipsniui
daug dėmesio. Leidinys pateikia ta proga įvairių Lenkijos politinių
jėgų atstovų nuomones. Kairiųjų demokratų sąjungos atstovo Tadeuszo
Iwinskio nuomone, Rusijos premjero straipsnis - -
„labai svarbus dokumentas, nes sudaro galimybę pamąstyti“.
T.Iwinskis pritaria V.Putino teiginiui, kad „istorija neturi būti
kliūtis plėtoti Lenkijos ir Rusijos santykius“.
Lenkijos politikos nuomone, per renginius, skirtus Antrojo
pasaulinio karo pradžios 70-mečiui, V.Putinas pakartos pagrindinius
savo straipsnio teiginius: primins lemiamą SSRS indėlį į fašizmo
sutriuškinimą ir pabrėš, kad 600 tūkst. sovietinių kareivių žuvo
Lenkijoje. V.Putinas T.Iwinskio nuomone, taip pat pareikš, kad būtina
atitinkamai pasimokyti iš istorijos.
„Dziennik“ taip pat praneša, kad politikai iš brolių dvynių
Kaczynskių konservatyvios partijos „Įstatymas ir
teisingumas“ liko nepatenkinti, kad V.Putino straipsnyje neatsirado
vietos atsiprašymams.
Pasak partijos atstovo Mariuszo Blaszczako,
Rusijos premjeras neatsiprašė už Molotovo-Ribbentropo paktą ir už tuos
nusikaltimus, kurie buvo jo išdava.
Savo ruožtu laikraštis „Rzeczpospolita“ išspausdino Tautos
atminties instituto (TAI) vadovo Januszo Kurtykos
pareiškimą, pavadintą „TAI atsako į Rusijos mėginimus falsifikuoti
istoriją“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama pastariesiems Rusijos
pareiškimams dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Pasak J.Kurtykos, didelį susirūpinimą kelia tas faktas, kad šiuos
pareiškimus daro Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos ir prie
prezidento sudarytos komisijos, kurios tikslas - pasipriešinti
mėginimams falsifikuoti istoriją pakenkiant Rusijos interesams,
atstovai.
J.Kurtyka protestuoja prieš Rusijos mėginimus prilyginti Katynės
nusikaltimus sovietinių karo belaisvių, žuvusių Lenkijos lageriuose
trečiojo dešimtmečio pradžioje, likimui.
TAI vadovas mano, kad negalima lyginti šių dalykų: pirmuoju atveju
buvo šaltakraujiškas, suplanuotas žudymas, o antruoju - natūrali
žmonių mirtis daugiausia nuo šiltinės.
J.Kurtyka taip pat neigia kaltinimus Rusijos žiniasklaidos
priemonėse, kad Lenkija bendradarbiavo su Vokietija ketvirtajame
dešimtmetyje.
Pasak TAI vadovo, 1934 metais pasirašyta Lenkijos ir Vokietijos
deklaracija dėl jėgos nenaudojimo niekaip negali būti to paliudijimas.
Jis taip pat neigia, kad buvo slapti protokolai, kurie, kaip teigia
kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės, papildė šį dokumentą.
Protestuoja TAI vadovas ir prieš Užsienio žvalgybos tarnybos
kaltinimus Jozefui Beckui - ketvirtajame dešimtmetyje
buvusiam Lenkijos užsienio reikalų ministrui - dėl jo agentūrinio
bendradarbiavimo su vokiečiais.
Apie tai, kad renginiai Gdanske, skirti Antrojo pasaulinio karo
pradžios 70-mečiui, atsiduria ginčų dėl istorijos šešėlyje, rašo ir
laikraštis „Trybuna“. Laikraštis praneša, kad lygiagrečiai renginiams
Gdanske ir V.Putino vizitui Maskvoje bus pristatyta knyga „Lenkijos
užsienio politikos paslaptys. 1935-1939“.
Kaip pranešama, šiame dokumentų rinkinyje yra medžiagos,
susijusios su Lenkijos bendradarbiavimu su Vokietija prieškario
metais.
Į planus išleisti šią knygą jau griežtai reagavo prezidentas
Lechas Kaczynskis.
Remdamasis ekspertų nuomone, laikraštis „Trybuna“ rašo, kad dėl
šios knygos gali kilti didelis skandalas, galintis rimtai atsiliepti
Maskvos ir Varšuvos santykiams.