Šveicarijos kairieji piktinasi, kad rugsėjo 1-ąją, kai bus minimos 70-osios nacių Vokietijos invazijos į Lenkiją metinės, Bazelyje vyks karinis paradas. 1939 metų rugsėjo 1-oji laikoma Antrojo pasaulinio karo pradžia. Bet nedalyvavusiai kare neutraliajai Šveicarijai šis faktas neturi jokios reikšmės.
Rytojaus popietę daugiau negu tūkstančio vyrų 28-asis miesto motorizuotųjų pėstininkų batalionas iškilmingai žygiuos Šveicarijos pasienio su Vokietija ir Prancūzija miesto gatvėmis. Populiarioje karinėje šventėje dalyvaus miesto valdžios atstovai ir kviečiami gausiai susirinkti Bazelio gyventojai bei miesto svečiai.
Bazelio valdžia nemato problemos, susijusios su renginio data. Anot, mero Guy Morino tai - įprastinė vėliavos perdavimo ceremonija: „Mes kažkaip neatkreipėm dėmesio, apie kokią datą čia kalbama“.
O miesto kairieji politikai labai pasipiktino, kad būtent šią tragiškos atminties dieną mieste bus demonstruojama karinė galia. Jie ragina miesto valdžią atsisakyti renginio arba bent jau jame nedalyvauti.
Dar labiau Bazelio socialistai užsirūstino, išgirdę gynybos ministro Ueli Maurerio interviu DRS radijo laidai. Jame ministras pasidžiaugė, kad ši data specialiai parinkta, nes „paradas parodys, kad Šveicarija, skirtingai nei tuometė Lenkija, turi armiją ir akivaizdu, kad šalis be armijos yra tiesiog sutriuškinama“.
„Tai – netaktiška ir niekinga. Iš tikrųjų, Lenkijos armija visomis jėgomis gynėsi 4 savaites ir taip ją sumenkinti yra istorijos klastojimas“, - skelbiama Bazelio socialistų tinklapyje.
Šiandien, antradienį, rytiniame miesto tarybos posėdyje valdžia tarsis ir priims galutinį sprendimą dėl parado, bet „būtų keista, jei Šveicarijos armijos kariniame parade nedalyvautų joks miesto valdžios atstovas. Taip pat ir galimybė, kad paradas bus atšauktas – labai menka“, - cituoja mero atstovą spaudai Marco Greinerį miesto dienraštis „Basler Zeitung“.