Perėjimas nuo primityvių kirstuko tipo įrankių prie kruopščiau
apdirbtų dviašmenių kirvių žymėjo svarbų technologijų šuolį. Tokius
įrankius naudoję žmonės buvo gerokai pranašesni kovoje dėl išlikimo.
Pakartotinai ištyrus įrankius, kurie praeito amžiaus 8-ame
dešimtmetyje buvo rasti dviejose Ispanijos vietovėse, pavyko gerokai
sumažinti spragą jų naudojimo istorijoje, kuri ilgą laiką glumino
mokslininkus.
Iki šių tyrimų manyta, kad ankstyviausi Europoje rasti dviašmeniai
kirviai buvo pagaminti maždaug prieš 500 tūkst. metų, nors Afrikoje
jie buvo naudojami milijonu metų anksčiau.
Atrodė neįtikėtina, kad iš Afrikos kilusios Europoje gyvenusių
žmonių bendruomenės galėjo tokiam ilgam užmiršti šį itin svarbų
išradimą.
Kalifornijoje esančio Berklio geochronologijos centro mokslininkai
Gary Scottas ir Luisas Gibertas ištyrė įrankius
magnetinės stratigrafijos metodu ir nustatė, kad jie buvo pagaminti
prieš 760-900 tūkst. metų.
Magnetinės stratigrafijos metodas pagrįstas Žemės magnetinio lauko
ypatybe periodiškai keisti kryptį.
Akmeniniuose įrankiuose esančios įmagnetintos dalelės veikia tarsi
mažyčiai kompasai. Dirbinius užklojus nuosėdų sluoksniams, šios
dalelės išsaugo informaciją apie įrankių naudojimo metu buvusią
magnetinio lauko kryptį.
Pasak mokslininkų, tie kirviai tikriausiai buvo pagaminti prieš
ankstyvojo pleistoceno epochoje (prieš 1,78-0,78 mln. metų), kai įvyko
paskutinysis žinomas magnetinio lauko kryptis pasikeitimas.
Nauji datavimo duomenys rodo, kad žmonės pietvakarių Europoje
gyveno didžiąją ankstyvojo pleistoceno dalį ir kad barjeras tarp
Afrikos ir Europos buvo gerokai lengviau įveikiamas, nei manyta,
nurodė tyrėjai.
Šį atradimą padėjo padaryti įrankiai, rasti dviejose vietovėse
Ispanijos pietuose - La Solana del Samborine ir prie Kiparos
sąsiaurio.