Vakaras „Knuto Hamsuno misterijos“ kvies pažvelgti, kaip K.
Hamsuno gyvenimas ir kūryba vertinami šiandien. Renginyje
kontraversišką rašytojo asmenybę pristatys Norvegijos ambasados
Vilniuje pirmasis sekretorius Terje Aalia, o
literatūrologė profesorė Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė apžvelgs,
kuo išskirtinė ir ypatinga rašytojo kūryba. Renginyje bus
pristatytas neseniai lietuviškai išleistas K.Hamsuno romanas
„Misterijos“.
„Stebina šio romano, parašyto užpraeitame amžiuje, 1892 m.,
šiuolaikiškumas ir kai kurios įžvalgos, kurios galėtų būti
išsakytos ir šiandien. Tai dar vienas įrodymas, kad gera literatūra
nesensta“, - sako „Misterijų“ vertėja Eglė Išganaitytė, šįmet
pelniusi geriausio Metų vertėjo krėslą.
K.Hamsunas (1859-1952), kurio tikroji pavardė Knutas
Pedersenas, yra vienas žymiausių norvegų rašytojų. Garsiausi jo
romanai „Badas“, „Panas“ ir „Viktorija“ padarė didžiulę įtaką XX a.
Europos literatūrai. Už romaną „Žemės syvai“ 1920 m. rašytojui buvo
suteikta Nobelio premija.
Tačiau K.Hamsunas išgarsėjo ir dėl atvirai reikštų simpatijų
nacių režimui, kurios jį pavertė visuomenės autsaideriu. Nobelio
literatūros premijos laureatas, šalies karaliaus tituluotas
Norvegijos siela ir vadintas modernios literatūros tėvu, K.Hamsunas sulaukė neapykantos dėl savo politinių pažiūrų Antrojo
pasaulinio karo metais ir matė, kaip jo romanus degina įtūžusi
minia.
Antrojo pasaulinio karo metais K.Hamsunas simpatizavo
nacistinei Vokietijai ir suartėjo su naciais, o vėliau buvo
kaltinamas kaip Norvegijos okupacijos (1940) šalininkas. Tik dėl
senyvo amžiaus po karo jo buvo pasigailėta - vietoj tėvynės
išdavystės jam buvo pateiktas lengvesnis kaltinimas. Likusius metus
rašytojas nugyveno skurdžiai.
K.Hamsunui skirtas vakaras pradės Šiaurės šalims skirtų
renginių ciklą „Antras antradienis“, kviečiantį kiekvieno mėnesio
antrą antradienį apsilankyti Šiaurės ministrų tarybos biure
Didžiojoje gatvėje.
Renginio pradžia - 18 val.