Komarai – Panevėžio krašto bajorų giminė, kuri XVIII-XIX amžiuje valdė apie 40 dvarų. Šios giminės šaknys siekia XV amžiaus Ukrainą. Gelgaudiškio kultūros centro specialistai parengė projektą, kuriuo siekė užmegzti glaudesnius ryšius su Komarų giminės palikuoniais, surengti įvairių žanrų mėgėjų meno kolektyvų susitikimus, parodas, kurios pristatytų Komarų giminę ir jos nuopelnus krašto kultūrai. Projekte dalyvavo ir dar trijų buvusių Komarų dvarviečių – Baisiogalos Radviliškio rajone, Raguvėlės Anykščių rajone ir Palėvenės Kupiškio rajone atstovai – tų vietovių meno kolektyvai.
Iš pradžių maždaug pusšimtis renginio dalyvių ir svečių buvo pakviesti į ekskursiją po Gelgaudiškio dvaro parką, kuris yra trečias pagal dydį Lietuvoje ir užima beveik 119 hektarų plotą. Gelgaudiškio kultūros centro direktorius ir vienas šio projekto rengėjų Edgaras Pilypaitis, pasipuošęs dvarininko rūbais, visus išsamiai supažindino su įdomiausiais parko augalais, pristatė pagalbinius dvaro pastatus. Miško tankmėje pasigirdus šūviams, ekskursijos dalyviai netrukus aikštelėje sutiko medžiotojus, kurie visus pavaišino šerniena ir naminuke, parodė, kaip skandinavų pavyzdžiu kelmo viduje galima užkurti liepsną.
Patraukus parko takais toliau, jau netrukus visi sutiko keletą baudžiauninkių, kurios pavaišino sūriu ir rūgštynėmis, o viena iš moteriškių jausmingai papasakojo savo liūdną istoriją apie nelaimingą meilę dvaro asesoriui ir parodė šalia pastarojo kapą.
Dar didesnis netikėtumas ekskursijos dalyvių laukė kitoje aikštelėje ant Velnio kalno, kur jie rado visą būrį ponių ir ponų. Išradingai pasipuošę dvarininkai papasakojo keletą legendų apie dvarą, padainavo smagių dainų, pakvietė šokiui, pavaišino visus gira ir saldumynais.
Sugrįžus prie rūmų, kurių prieigose buvo filmuojamas garsusis lietuviškas filmas „Tadas Blinda“, renginio dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti jų vidų. Šimtmečius atlaikęs Gelgaudiškio dvaras po 1922-ųjų žemės reformos buvo parduotas, čia įsteigta vaikų prieglauda. Prieš trisdešimt metų dvare kilęs gaisras nuniokojo pastatą, jis merdėjo. Tik šiemet, gavus lėšų iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos vyriausybės, parengtas projektas ir pradėti dvaro restauravimo darbai.
Gelgaudiškio miestelio bendruomenė dar 2000-aisiais metais pradėjo kovoti, kad dvaras, tuomet priklausęs Valstybės turto fondui, nebūtų parduotas. Jie rinko parašus, mynė Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų slenksčius, kol galiausiai privatizavimą pavyko sustabdyti ir nutarta, kad dvaras atiteks bendruomenei, kuri čia įrengs turizmo centrą, konferencijų ir parodų sales.
Neseniai prasidėjusius dvaro rekonstrukcijos darbus atlieka Kauno „Virmaldos“ restauratoriai. Darbai prasidėjo nuo stogo rekonstrukcijos, nes dėl to, kad jis kiauras, jau seniai vanduo ardė dvaro vidaus patalpas. Jau kitą savaitę dvare bus įjungtas šildymas, prasidės vidaus įrangos darbai. Ekonominė krizė pakoregavo planus – tkėtasi gauti apie 4 milijonus litų, pinigų bus gauta šiek tiek mažiau. Už šią sumą per ateinančius pusantrų-dvejus metus tikimasi suremontuoti vieną dvaro pusę, o toliau rengti naujus projektus ir, gavus daugiau pinigų, rekonstrukciją tęsti.
„Galiu jums tik pavydėti, kad pradėtas dvaro remontas, kad darbai juda į priekį. Palėvenės dvare padėtis daug liūdnesnė, mes nepajėgiame ką nors daugiau padaryti. Smagu, kad Komarų giminės nuopelnai prisimenami, kad bandoma išsaugoti jų palikimą“, - sakė į Gelgaudiškį atvykusi Palėvenės dvaro savininkė, Bogdano Komaro anūkė Nijolė Marija Milaknienė.
Jau šeštą kartą minima Gelgaudiškio dvaro diena baigėsi įspūdingu koncertu prie dvaro, kurį surengė visų rajonų, turinčių Komarų dvarus, meno mėgėjai. Dainavo Radviliškio rajono vyrų vokalinis ansamblis „Daina-va“, Palėvenės dvarui atstovavo solistė Inesa Sėmėnaitė, Gelgaudiškio – E.Pilypaičio ir Neringos Navikauskaitės dar 1996 metais susibūręs duetas. Koncerto pabaigoje pasirodė Anykščių kultūros centro istorinio šokio studijos „Baltoji pavana“ dalyviai, atlikę Renesanso laikmečio šokius. Finalinę dainą prie dvaro dainavo visi šio projekto dalyviai.