„Šiandien po vakarienės man paskelbė nuosprendį: mane nubaus
kaip nusikaltėlę aštuntą valandą ryto“, - rašė ji savo broliui,
Prancūzijos karaliui Henri III.
Šis aptrupėjęs, tačiau vis dar puikiai išsilaikęs laiškas
visuomenei rugsėjo 15 dieną buvo pristatytas Škotijos
nacionalinėje bibliotekoje.
Bibliotekos atstovas sakė, kad tokiu būdu norima prisidėti prie
informacinio centro plėtros bei pristatyti visuomenei bibliotekos
saugyklose laikomą vertenybę.
„Norime patraukti daugiau žmonių. Pats geriausias būdas tai
padaryti - parodyti žmonėms tikrą Škotijos istorijos lobį“, -
sakė jis.
Būdama 25-erių 1568 metais sukilusios aukštuomenės Marija
Stiuart buvo nuversta nuo Škotijos sosto ir pabėgusi pasidavė savo
pusseserės, Anglijos karalienės Elizabeth I malonei.
Tačiau Marija Stiuart buvo nelaukta viešnia.
Ji buvo apkaltinta sąmokslu prieš Elizabeth I ir laikoma
įvairiose Anglijos pilyse ir kalėjimuose. Vėliau ji buvo apkaltinta
valstybės išdavimu. 1587 metų vasario 8 dieną jai buvo nukirsta
galva.
Iki paskutinės gyvenimo akimirkos ji nepriėmė jai metamų
kaltinimų ir drąsiai sutiko savo likimą. „Aš nebijau mirti ir
prisiekiu, kad nesu kalta dėl jokių nusikaltimų“.
Vėliau karalienės sūnus motinos palaikus perlaidojo
Vestminsterio abatijoje.
Paskutinis karalienės laiškas buvo saugojamas Prancūzijos
karaliaus archyvuose, vėliau vienoje Paryžiaus katalikų
seminarijoje laiškas išbuvo iki 1789 metų prancūzų revoliucijos.
Pakeitusį daugybę savininkų laišką 1918 metais grupė geradarių
padovanojo škotams.