Bukareštas, kuris pirmą kartą buvo paminėtas Drakulos mitą
įkvėpusio Valakijos kunigaikščio Vlado III, žinomo „Kuolininko“
pravarde, pasirašytame 1459 metų rugsėjo 20-osios dokumente, nuėjo
ilgą kelią nuo miestelio su turgumi ant Dimbovicos kranto. Dabar
jame gyvena du milijonai žmonių.
Tačiau istorikai ir architektai baiminasi, kad jei dabar nebus
imtasi griežtų priemonių, miesto paveldas, pelnęs jam „mažojo
Rytų Paryžiaus“ pravardę, taps godžių supirkėjų auka ir bus
prarastas amžiams.
„Mūsų prioritetas yra renovuoti istorinius paminklus ir
sustabdyti tuos, kurie nori sunaikinti šį miestą, - ketvirtadienį
sakė kultūros ministras Theodoras Paleologu. -
Visuomenė vis labiau supranta, kad reikia saugoti Bukarešto
paveldą. Tai mirties ar gyvybės klausimas“.
Sostinėje apsigyvenęs Nicusoras Danas
atsisakė matematiko karjeros ir įsteigė asociaciją „Išgelbėkit
Bukareštą“. „Jutau, kad kilo grėsmė pačiai mano tapatybei“, -
sakė jis AFP.
„Tokie namai kaip šis tyčia neprižiūrimi ar gadinami, kad juos
būtų galima pakeisti daugiaaukščiais bokštais“, - pridūrė jis,
rodydamas į pusiau apleistą 19-ojo amžiaus vilą elegantiškame
Kiselefo prospekte.
Nuo 19-ojo amžiaus vidurio į Rumuniją buvo kviečiami garsūs
prancūzų architektai, kurie sukūrė vienus įžymiausių Bukarešto
statinių, tokius kaip koncertų salė „Atheneum“: ir Taupomojo banko
rūmai.
Tačiau 45 metus trukęs komunistų valdymas ir vėlesnis
skausmingas perėjimas prie rinkos ekonomikos paliko mieste veide
gilius randus, kurie atsirado dėl teisinių spragų, per didelio
biurokratizmo, korupcijos ir gobšumo.
Kaip sako rumunų architektas Stefanas Manciulescu, kuris 9-ajame dešimtmetyje emigravo į Prancūziją,
„20 pastarųjų metų vykdyta destrukcija yra blogesnė nei ta, kuri
užfiksuota per visą komunistų erą“.
„Kiekvieną mėnesį pastebiu, kad nugriauti dar trys ar keturi
namai. Tai lyg traukinys, kurio neįmanoma sustabdyti“, - pridūrė
S.Manciulescu.