Vidurdienį traukinys sustojo Magdeburgo stotyje. Atletė išlipo pasivaikščioti po peroną, bet staiga prisiartinęs policininkas paprašė parodyti dokumentus. Bilietų kontrolierius pranešė detektyvui seržantui Sommeringui, kad traukinyje sėdinti moteris gali iš tikrųjų būti vyras. Sommeringas pažvelgė į D.Ratjen ir nusistebėjo, kokios plaukuotos jos rankos. Ji padavė Europos čempionato pažymėjimą, tačiau policijos pareigūnui to neužteko. Jis paprašė moters pasiimti iš traukinio krepšį ir eiti su juo į policijos nuovadą.
Policininkas buvo pasiryžęs išsiaiškinti, ar D.Ratjen išties yra moteris. Jis net pagrasino ją apžiūrėti. „O jei priešinsiuosi?“ - paklausė D.Ratjen. Tada būsite apkaltinta trukdymu tyrimui, atsakė jis.
Atletė kelias akimirkas padvejojo ir tada pasakė, kad iš tikrųjų yra vyras. Dora Ratjen buvo iškart suimta ir jai pareikšti kaltinimai sukčiavimu. Nusikaltimo laikas – 1934-1938 m., auka - „reichas“, rašoma jos byloje. D.Ratjen aukso medalis netrukus buvo konfiskuotas.
Taigi 1938-ųjų rugsėjo 21 dieną 19 metų sportininkė Dora Ratjen tapo Heinrichu Ratjenu, kuris ramybės nesulaukė iki pat mirties pernai balandį. Jo atvejis yra vienas didžiausių sporto pasaulio skandalų, kai moterimi persirengęs vyras sugebėjo apgauti savo varžoves. Mokslininkai vis dar ginčijasi – ar D.Ratjen buvo hermafroditas, transvestitas, ar tik vaikinas, kuriam gimus neteisingai nustatyta lytis? Nors vardas neminimas, policijoje padarytomis jo nuotraukomis iliustruotas teismo medicinos atlaso straipsnis apie transvestizmą.
Susidomėjimą Dora Ratjen iš naujo pakurstė ir šiuo metu Vokietijoje rodomas filmas „Berlynas'39“, pasakojantis neva „tikrais faktais“ paremtą istoriją – tik su keliais „nežymiais nukrypimais“. Filmo siužetas sukasi apie sąmokslą, kuriame D.Ratjen tapo nacių rasinio fanatizmo įrankiu.
Pagrindinė filmo veikėja – žydų kilmės šuolininkė Gretel Bergmann, kuriai buvo leista ruoštis 1936-ųjų olimpiadai, bet kuri buvo pašalinta iš Vokietijos olimpinės komandos vos Berlyne prasidėjus žaidynėms. Iki šios vietos „Berlynas '36“ išties paremtas tikrais faktais.
Toliau filme naciai ieško pamainos favoritei G.Bergmann ir radę D.Ratjen išsiunčia rungtis su moterimis, nors žino, kad ji – vyras. Didžiajame ekrane jos vardas pakeistas į Marie Ketteler, nors akivaizdu, kas yra šio personažo prototipas. Filmas prasideda dokumentiniais kadrais, kuriuose užfiksuotos abi atletės, o gale rodomas interviu su G.Bergmann, kuriame ji prisimena 1936-ųjų įvykius. „Ji buvo priversta šitaip pasielgti“, - šuolininkė sako apie buvusią varžovę.
Šie kadrai tarsi uždeda autentiškumo antspaudą ant ekrane rodomo pasakojimo, kuris vis dėlto neatkuria tikrosios atletės, kuri buvo vyras, gyvenimo istorijos. Po Antrojo pasaulinio karo D.Ratjen atsisakė kalbėtis su mokslininkais ir kolegomis sportininkais ar atsakyti į jų klausimus. Vis dėlto neseniai Kylio universiteto ligoninės lytinės medicinos skyrius paviešino 1938-1939 metais atlikto tyrimo ataskaitas.
Byloje sukaupti D.Ratjen ir jos tėvo pareiškimai bei daugybė kitos medžiagos. Joje nėra nė mažiausio įrodymo apie tariamą sąmokslą. Dokumentai leidžia manyti, kad patys naciai tiesą apie savo pavyzdinę sportininkę sužinojo daug vėliau.
Tikroji Doros Ratjen gyvenimo drama prasidėjo nedideliame name Erichshofe, netoli Bremeno. Ratjenų šeimyna buvo paprasti žmonės ir, nors turėjo užeigą, vos sudūrė galą su galu. Šeima jau turėjo tris dukteris, kai 1918-ųjų lapkritį frau Ratjen pagimdė ketvirtą kartą. Po 20 metų Doros tėvas Heinrichas policijai pasakojo: „Per gimdymą aš nestovėjau prie žmonos lovos, aš tuo metu buvau virtuvėje. Kai vaikas gimė, pribuvėja man sušuko: „Heini, berniukas!“ Bet po penkių minučių pasakė: „Vis dėlto mergaitė“.
Tėvai pažvelgė į savo pagranduką ir suabejojo, bet nusprendė pasikliauti pribuvėjos žodžiais. Anuomet niekas garsiai neaptarinėjo su lytimi susijusių dalykų. Pribuvėja apie naujagimį pranešė parapijos tarybai ir kunigui – vaikas netrukus buvo pakrikštytas Dora.
Po devynių mėnesių Dora susirgo plaučių uždegimu. Heinrichas Ratjenas iškvietė gydytoją ir paprašė kartu apžiūrėti ir kūdikio lyties organus. Kažkas ten ne taip, pasiskundė. „Gydytojas atsakė, tebūnie. Vis vien nieko neįmanoma pakeisti“.
Taigi Dora buvo auginama kaip mergaitė. Ji lankė mergaičių mokyklą, 1932-aisiais gavo bažnytinį sutvirtinimą, su kitomis mergaitėmis žaisdavo kieme. „Mano tėvai mane užaugino kaip mergaitę, - policijai 1938-aisiais pasakojo Dora. - Todėl visą vaikystę vilkėjau mergaitiškus drabužius. Bet 10 ar 11 metų pradėjau suprasti, kad esu ne mergaitė, o berniukas. Vis dėlto niekada neklausiau tėvų, kodėl turiu vilkėti moteriškus drabužius, nors esu vyras“.
Dora pradėjo ypač nerimauti, kai pastebėjo, kad jai neauga krūtys kaip kitoms mergaitėms. Nuo 17 metų jis kas antrą dieną skusdavo kojas ir anksčiau ar vėliau patyrė pirmąją ejakuliaciją. Bet jai buvo pernelyg drovu su kuo nors pasikalbėti apie kūno pokyčius.
Taigi ilgainiui D.Ratjen gyvenimas virto slėpynėmis tarp moterų – iš pradžių trijų vyresnių seserų, vėliau draugių. Dora susidomėjo sportu, 1934-aisiais įstojo į Bremeno lengvosios atletikos klubą, o baigusi mokyklą pradėjo dirbti pakuotoja tabako fabrike. Visą laiką supama moterų Dora buvo vienišė. Ji vengė maudynių, kad neišaiškėtų baisi tiesa. Ji netgi nemėgo vakarėlių. „Jai nelabai patinka šokti“, - pastebėjo jos tėvas.
Sulaukusi 15 metų D.Ratjen buvo puiki šuolininkė į aukštį. 1934-aisiais ji tapo Žemutinės Saksonijos čempione ir viena stipriausių Vokietijos olimpinės komandos narių. Žinoma, Doros sudėjimas buvo neįprastai berniokiškas – bet panašiai atrodė ir daugybė kitų sportininkių. Žmonės kartais iš jos šaipydavosi, sakė Dora, bet visos atletės kalba žemu, kimiu balsu. Tiesą sakant, 1938-aisiais policijos detektyvas pastebėjo, kad viršutinė D.Ratjen torso dalis „mergaitiškai glotni“.
Tuo metu Vokietija ėmė karštligiškai ruoštis olimpinėms žaidynėms ir nacių ideologai galų gale įveikė savo nepasitenkinimą matant Trečiojo reicho žmonas ir dukras prakaituojančias sporto aikštelėse. A.Hitleris ir jo sporto ministras ypač rūpinosi vokiečių tautos įvaizdžiu ir pasiryžo pademonstruoti pasauliui arijų sportinį pranašumą. Tuo metu pirmą kartą ir susitiko trys pajėgiausios šalies šuolininkės į aukštį: G.Bergmann, D.Ratjen ir Elfried Kaun. Yra išlikusių nuotraukų, kuriose visos trys moterys linksmos ir atsipalaidavusios pozuoja kartu.
Vis dėlto vienai iš jų – žydaitei – linksmybės greitai baigėsi. D.Ratjen ir E.Kaun buvo tarp „išrinktųjų“, o G.Bergmann teko palikti nacių organizuotas žaidynes. Berlyne E.Kaun iškovojo bronzos medalį, o 17-metė D.Ratjen liko ketvirta. Jos šuolį į aukštį galima pamatyti Leni Riefenstahl filmo apie Berlyno olimpiadą kadruose.
„Man niekada nekilo jokių įtarimų, nė karto, - iki šiol kartoja Gretel Bergmann. - Bendruose dušuose svarstydavome, kodėl ji niekada nepasirodo nuoga. Absurdiška, kad 17 metų žmogus vis dar gali būti toks drovus. Tiesiog manėme, kad ji keistuolė“. Anuomet visi atletai buvo mėgėjai, o treniruočių stovyklos netrukdavo ilgiau nei kelias dienas. E.Kaun nusistebėjo, kad jos kolegė nepaprastai vyriško sudėjimo, bet net nesapnavo, kad ji išties galėtų būti vyras. „Treniruočių stovyklose, kelionėse ir varžybose tarp mūsų vyravo labai geri santykiai, - prisiminė pernai mirusi E.Kaun. - Bet niekas iš mūsų nepastebėjo, kad ji kitos lyties“.
Tačiau pačiai Dorai jos lytis greičiausiai vis labiau nedavė ramybės. Ji gyveno dvigubą gyvenimą – vieną viešą, pajėgios ir pripažintos atletės, o kitą slaptą, kupiną paslapčių ir slėpynių. Tiesos išaiškėjimas 1938-ųjų rugsėjį turėjo atnešti palengvėjimą.
„D.Ratjen atvirai prisipažįsta esantis laimingas, kad katė išlindo iš maišo, - po sulaikymo pastebėjo policininkas. - Jis ilgai laukė šios akimirkos, nes žinojo, kad varžytis kaip moteris amžinai negalės“. D.Ratjen policininkams sakė, kad per varžybas miegodavo moterų bendrabučiuose, bet prisiekė, kad „niekada neįvykdė jokio nusikaltimo“.
Rugsėjo 22 dieną iš Magdeburgo atvykęs gydytojas apžiūrėjo D.Ratjen ir padarė nedviprasmišką išvadą: „Antriniai lytiniai požymiai yra visiškai vyriški. Nurodytasis asmuo neabejotinai turėtų būti laikomas vyru“. Vis dėlto gydytojas pastebėjo vieną neįprastą dalyką: „Apatine varpos dalimi eina plati randinio audinio juosta. Todėl abejotina, ar šis randas jam leistų normaliu būdu lytiškai santykiauti“. Dėl šios anatominės anomalijos turbūt ir kilo sumaištis dėl Ratjenų naujagimio lyties.
D.Ratjen atvejis buvo iškart perduotas Trečiojo reicho valdžios institucijoms. Tą pačią dieną į Berlyną išsiųsta radiograma: „Europos moterų šuolių į aukštį čempionė Ratjen, vardas Dora, yra ne moteris, o vyras. Tuojau pat informuokite reicho sporto ministeriją. Laukiame nurodymų“.
Sporto ministras Hansas von Tschammeris und Ostenas sureagavo nedelsdamas. Jis asmeniškai susisiekė su Magdeburgo kriminalinių tyrimų skyriumi ir liepė suimtąją atletę atsiųsti į Hohenlycheno sporto sanatoriją nuodugnesniems tyrimams. Tačiau ir jų rezultatai buvo vienareikšmiai: D.Ratjen – vyras.
Taip tyrimas buvo baigtas, nors kriminalinė byla uždaryta tik 1939-ųjų kovą. „Nėra pagrindo manyti, kad įvykdytas sukčiavimas, nes nebuvo siekiama finansinės naudos“, - pažymėjo bylą nagrinėjęs prokuroras. Šiaip ar taip, Dorai niekas niekada nepasakė, kad ji – vyras. Jo veikla ir santykiai visada buvo kaip moters.
Kurį laiką niekas nežinojo, ką toliau daryti su D.Ratjen. Dora oficialiai prižadėjo „nuo šiol nebeužsiimti sportu“. Ratjenų šeima bijojo piktų apkalbų ir netekti užeigos, kurioje buvo išstatyti visi Doros trofėjai. Heinrichas Ratjenas pareigūnams tvirtino, kad „Dorai jokiais būdais nereikėtų leisti vilkėti vyriškų drabužių, nes ji nemoka šlapintis stovėdama. Be to, niekas jai neleistų dirbti vyriškų darbų“. Doros motina policijai sakė negalinti susitaikyti su mintimi, kad jos vaikas „iš mergaitės virto vyru“.
Po tiesos atskleidimo sekė Ratjenų kova su valdžia. Iš pradžių D.Ratjen tėvas prieštaravo, kad jo atžalai būtų pakeistas vardas – to reikalavo valstybės tarnautojai. Tuo metu oficialiuose dokumentuose pakeisti vardą ir lytį buvo pakankamai sunku. Todėl tik 1939-ųjų sausio 11 dieną Verdeno apygardos teismo darbuotojai išbraukė įrašą „mergaitė“ ir parašė „berniukas“. Po dviejų mėnesių D.Ratjen tėvas parašė laišką Brėmeno policijos viršininkui: „Kadangi registrų biure pakeistas įrašas dėl vaiko lyties, prašau pakeisti vaiko vardą į Heinrichas“. Laiško gale - „Heil Hitler!“
Mažai kas žinoma apie tolesnį Ratjenų jauniausio vaiko gyvenimą. Paskutinis įrašas policijos byloje padarytas 1939-ųjų rugpjūčio 22 dieną. Pažymima, kad Heinrichas Ratjenas, vėliau save vadinęs Heinzu, gavo darbo knygelę, invalidumo dokumentus ir Vokietijos darbo fronto (profesinės sąjungos) nario pažymėjimą. Darbo biuras padėjo gauti naujus tapatybės bei darbo dokumentus ir nusiuntė dirbti į Hanoverį, rašoma byloje. Šis pranešimas buvo nusiųstas reicho sporto ministerijai, įvairioms policijos nuovadoms ir keliems teismams – aukšti pareigūnai nesistengė, kad apie paslaptį žinotų kuo mažiau žmonių.
Vis dėlto naciams šis atvejis buvo neabejotinai svarbus. Saugumo vadas Reinhardas Heydrichas pats pasirašė penkių puslapių ataskaitą ir nusiuntė kanceliarijos vadui Hansui Heinrichui Lammersui. Ir šiame laiške (kurio antraštė skelbė: „Atletė Dora Ratjen, Brėmenas – Po medicininės apžiūros pripažinta esanti vyras“) nėra jokių įrodymų apie iš anksto suplanuotą sąmokslą. Ataskaitoje nepaprastai aiškiai ir tiesiai nupasakoti visi įvykiai ir pažymėta, kad šis atvejis „nesukėlė nepageidaujamų visuomenės diskusijų ar netgi konfliktų tarptautinėje sporto arenoje“.
Visi nesklandumai išspręsti tyliai, kaip Ratjenai ir pageidavo. Vokietija viešai grąžino Europos čempionato aukso medalį, kuris Vienoje buvo įteiktas antrosios vietos laimėtojai. D.Ratjen vardas išbrauktas iš visų oficialių dokumentų, o lengvosios atletikos specialistams skirtame žurnale „Der Leichtathlet“ išspausdintas trumpas pranešimas, kad D.Ratjen po medicininės apžiūros nebegalės varžytis moterų čempionatuose. Po karo Heinrichas Ratjenas perėmė tėvų barą ir atsakė visiems, norėjusiems pasikalbėti apie jo buvusį gyvenimą.