Premjeras sakė Estijos radijui, kad Narvos, kurioje gyvena daug
rusakalbių, savivaldybės planus dėl tokio paminklo statybos vertina
labai neigiamai.
„Petrą I vertinu labai neigiamai. Manau, kad jis buvo budelis“, -
A.Ansipą citavo Estijos nacionalinio transliuotojo tinklalapis.
„Neturiu priežasčių gerbti Petrą I, kuris trėmė žmones iš
mano gimtojo miesto (Tartu). Manau, kad ir Narvos gyventojai neturi
priežasčių būti dėkingi Petrui I, nes iš ten žmonės taip pat
buvo tremiami, - pridūrė Estijos vyriausybės vadovas. - Kalbame
apie paminklą žudikui ir užkariautojui, kuriam Estijos žemėje ne
vieta.“
Tačiau jis pabrėžė, jog nesant atitinkamų įstatymų
valstybė negali uždrausti tokio paminklo statybos savivaldybės
teritorijoje.
A.Ansipas taip pat pasisakė prieš Taline stovėjusį „Bronzinio
kario“ paminklą, pareiškęs, kad Raudonosios armijos kariai buvo
„girtuokliai“ ir „marodieriai“.
2007 metų balandį Estijos valdžiai nusprendus perkelti
„Bronzinį karį“ ir šalia jo palaidotus Sovietų Sąjungos karių
palaikus sostinėje kilo dideli rusakalbių protestai ir riaušės,
per kurias buvo sulaikyta daugiau nei 1 200 žmonių, taip pat žuvo
vienas Rusijos pilietis.
Narvos miesto tarybos pirmininkas Michailas Stalnuchinas šių
metų rugpjūtį sakė, kad paminklas Petrui I taptų pagarbos ženklu
vietos rusakalbiams, kurie sudaro apie 95 proc. miesto gyventojų.
„Blogai vertinu paminklus įvairiems esesininkams. Tiesiog
nesilankau tokiose vietose“, - aiškino Narvos savivaldybės vadovas,
turėdamas omenyje Estijoje pastatytą paminklą Estijos kariams,
kurie Antrojo pasaulinio karo metais kovėsi vienoje nacių „Waffen
SS“ divizijoje.
„Būtina pasiųsti žinią, kad mes taip pat turime teisę savaip
suprasti istoriją. Mūsų miestas pats sprendžia, kam statyti
paminklus“, - pabrėžė jis.