Dauguma konferencijoje, kurią organizavo partija „Frontas“,
Lietuvos socialistų partija ir Lietuvoje gyvenančių II pasaulinio
karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje,
organizacija, teigė, kad nepaisant, kad pats pakto egzistavimas nėra
vertintinas teigiamai, jo atsiradimui įtakos turėjo tuometinė
politinė situacija.
Rusijos valstybinių ekonominių programų ir nacionalinių
projektų struktūrinio vystymo Centro „Kremliaus strategija“
prezidentas Vadimas Mingaliovas teigė, kad Rusija yra aiškiai
pareiškusi, kad Molotovo-Ribbentropo paktas yra ciniškas.
„Tačiau nebuvo kitos išeities“, - teigė V.Mingaliovas.
Pats V.Mingaliovas susirinkusiuosius tikino, kad jo vadovaujama
organizacija yra nevyriausybinė ir nesusijusi su valstybinėmis
institucijomis, o skirta užmegzti santykius kultūros, švietimo
srityse.
Oficialiame „Kremliaus strategijos“ puslapyje yra teigiama, kad
organizacijos pagrindinis uždavinys yra sukurti mechanizmą tarp
valdžios ir tautos, siekiant konsoliduoti ir aktyvuoti visuotines
jėgas, sukurti visuomeninę nuomonę, kuri palaikytų Rusijos
prezidento, jo adminsitracijos ir Rusijos Vyriausybės darbą,
įgyvendinant nacionalinius projektus ir ilgalaikių kompleksinio
vystymosi planus iki 2020 metų.
Lietuvos socialistų partijos pirmininko pavaduotojas ideologinei
veiklai Michailas Bugakovas teigė, kad Molotovo Ribbentropo paktas
buvo tuometinio geopolitinių įvykių padarinys.
Pasak jo, tuo metu Tarybų Sąjunga turėjo pasirūpinti savo
saugumu ir pasiruošti II- ajam pasauliniam karui.
„Rusijos pasirašytą sutatį su Vokietija buvo vertinti taip pat
sudėtinga, kaip dabar sunku Lietuvos sprendimą priimti A.Lukašenka
(Baltarusijos prezidentą - BNS) (...) Tai buvo prieškario situacija
ir visi jautė kad artėja didelis karas. Tai buvo ribinė
egzistencinė situacija“, - tikino M.Bugakovas.
Suomijos Antifašistinio komiteto pirmininkas Johanas Baeckmanas
teigė, kad pakto egzistavimas šiuo metu yra išnaudojamas kaip
ginklas informaciniame kare prieš Rusiją.
„Pakto egzistavimo faktas tapo pagrindiniu informacinio karo
veiksniu ir būtent ginklu prieš Rusiją. (...) Šiandien kai kurios
interpretacijos sako, kad paktas įrodo TSRS sąjungą su Hitleriu.
Ši interpretacija yra bandymas parodyti Sovietų Sąjungą ir
nacistinę Vokietiją kaip analogiškas politines sistemas (...) Yra
bandoma išnaudoti interpretacijas, kad Rusija pajustų kaltės
jausmą“, - teigė J.Baeckmanas.
Jis neigė, kad Molotovo-Ribbentropo paktas nulėmė tai, kad
Baltijos šalys buvo okupuotos.
„Tai yra melas. Iš tiesų Hitlerio vykdytas Tarybų Sąjungos
užpuolimas ir nacių okupacija lėmė Baltijos šalių likimą“, -
tikino J.Baeckmannas.
Maskvos Lomonosovo Universiteto Istorijos fakulteto dekano
pavaduotojas, Posovietinės erdvės tyrimų centro generalinis
direktorius Aleksejus Vlasovas teigė, kad šiuo metu Molotovo-
Ribbentropo paktas tėra interpretacijų objektas, o į jį reikėtų
žvelgti kaip „geopolitinių žaidimų“ objektą.
Anot jo, interpretatoriai neturi dokumentų, kad juos patvirtintų
nuomonę, esą pakto pasirašymas paskatino karą.
„Negi Molotovo-Ribbentropo paktas buvo postūmis karui. Man rodo,
kad tai neteisinga“, - teigė A.Vlasovas, pridėdamas, kad Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) liepą priimta
rezoliucija smerkianti nacizmo ir stalinizmo nusikaltimus tėra
instrumentas spausti Rusijos vyriausybę.
Aktualių istorinių tyrimų fondo „Istorinė atmintis“
direktorius Aleksandras Diukovas tikino, kad Molotovo-Ribbentropo
paktas turėtų likti istorikų diskusijų dalimi ir apie jį
neturėtų būti diskutuojama politinėje sferoje.
Pasak A.Diukovo, Tarybų Sąjungą pasirašyti protokolą vertė
nacistinės Vokietijos skverbimasis į Rytus ir grėsmė jos saugumui.
Anot kalbėtojo, tuomet, kai 1939 metais iš Lietuvos naciai atėmė
Klaipėda, nacių įtaka Baltijos šalyse buvo akivaizdi.
„Tarybų Sąjunga buvo pastatytą į dilemą: arba sutinka su
nacių įtaka Baltijos šalyse arba jis kažkaip bando išspręsti
šitą problemą (...)Paktas padėjo tašką nacių skverbimuisi į
Rytus“, - tikino A.Diukovas.
ESBO rezoliucija, pasak A.Diukovo, Rusiją bandoma išstumti iš
Europos, padaryti neeuropiečiais.
Šioje konferencijoje turėjo dalyvauti ir Lietuvos istorijos
instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas dr. Česlovas
Laurinavičius bei Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos
istorijos katedros profesorius Liudas Truska.
Tačiau, pasak „Fronto“ lyderio A.Paleckio, likus kelioms dienomis
jie dalyvauti atsisakė. Č.Laurinavičius BNS yra sakęs, kad
konferencijoje nedalyvaus dėl to, kad tai politinis renginys.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjungos ir nacistinės
Vokietijos užsienio reikalų ministrų Viačeslavo Molotovo ir
Joachimo von Ribbentropo pasirašyta
nepuolimo sutartis bei slapti Rytų Europos padalijimo protokolai su
vėlesniais jų pakeitimais, kurie įtraukė Lietuvą į SSRS
interesų sferą, nulėmė pusę amžiaus trukusią Lietuvos
okupaciją.
Visuotinai pripažįstama, kad tarptautinės teisės požiūriu
Molotovo-Ribentropo paktas laikytinas niekiniu, nes jis pažeidė
galiojusias tarptautinės teisės normas. Šaltojo karo metais ilgą
laiką neigusi slaptųjų protokolų egzistavimą, vadinamosios
„perestroikos“ metu Sovietų Sąjunga vėliau pati pasmerkė Molotovo-
Ribentropo paktą.
1991 metais pasirašydama dvišalę tarptautinę sutartį su
Lietuva Rusija pripažino, jog 1940 metais Sovietų Sąjunga įvykdė
Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią aneksiją, bet vėliau ėmė
tvirtinti, kad Baltijos šalys esą teisėtai tapo Sovietų Sąjungos
dalimi. Europos Sąjunga (ES), Jungtinės Valstijos, taip pat Europos
žmogaus teisių teismas remia Baltijos šalių poziciją dėl
neteisėtos okupacijos ir aneksijos.
