Komunistų partija, kuri tvirtai laiko valdžios vairą nuo
Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 1949 metų spalio 1 dieną,
naudojais šia proga šlovinti savo pasiekimus ir skatinti
nacionalinę vienybę, nors šalyje šiuo metu didėja socialinė ir
etninė įtampa.
Šiose iškilmėse pabrėžiamas Kinijos iškilimas iš beveik
visiškos izoliacijos tai laikais, kai Mao Zedongas sakydavo kalbas Tiananmenio aikštėje susirinkusioms
minioms, į dabartinę sėkmę ir trečios didžiausios pasaulyje
ekonomikos sukūrimą, kurį paskatino prieš 30 metų Deng Xiaopingo inicijuotas rinkos liberalizavimas.
Didžiausios pasaulyje ginkluotosios pajėgos - Kinijos liaudies
išlaisvinimo armija, kuri turi 2,3 mln. karių - ištisus metus
ruošėsi ketvirtadienį vyksiančiam paradui. Šią kas dešimtmetį
rengiamą militaristinės galios demonstraciją atidžiai stebės
užsienio kariškiai, nerimaujantys dėl Pekino karinių pajėgų
stiprėjimo.
Kinijos kariškių atstovas spaudai generolas Gao Jianguo sakė, kad Kinijos ginkluotosios pajėgos „laikysis
šlovingų taupumo tradicijų“, tačiau brangiai kainuojantis karinės
technikos paradas, kuriame tikriausiai taip pat bus parodytos naujos
tarpžemyninės balistinės raketos, turėtų tapti įspūdingu galios
demonstravimu.
Parade bus galima pamatyti 50 naujų ir „100 proc. Kinijoje
pagamintų“ ginklų, tarp jų raketų, modernių radiolokacinių ir
kitų pagalbinių sistemų. Pasak Pekino, ši karinė technika
simbolizuoja „didžiulį šuolį“ stiprinant šalies galią.
„Pasauliui siekiama parodyti, kad Kinija išties turi kuo paremti
savo stiprėjančią diplomatijos ir ekonomikos galią“, - Taivano
nacionaliniame Chengchi universitete dirbantis Kinijos
armijos ekspertas Arthuras Dingas sakė naujienų
agentūrai AFP.
Tačiau Kinijos nacionalinės dienos paradas, kuris vyks iki šiol
labiausiai sustiprinus saugumą sostinėje, bus ne vien karinės
technikos paroda.
Jame pražygiuos 200 tūkst. žmonių ir važiuos 8 tūkst.
platformų, vaizduojančių modernios Kinijos 60 metų istoriją.
Apie 100 tūkst. studentų ir darbininkų dalyvaus masiniuose
dainų ir šokių pasirodymuose, taip pat važiuos Čango alėja ant
spalvingų platformų, vaizduojančių šalies pasiekimus.
Kinijos valstybinė žiniasklaida nurodė, kad vakare planuojamas
surengti fejerverkų pasirodymas bus didžiausias pasaulyje.
Tiananmenio aikštėje, kurioje istorinę kalbą sakys prezidentas
Hu Jintao, išsirikiuos 56 didžiulės raudonos ir
geltonos spalvos drabužius vilkinčių žmonių kolonos,
atstovaujančios dešimtims Kinijos etninių bendruomenių, nors
pastaruoju metu šalį krėtė etninio smurto protrūkiai Tibete ir
Sindziange.
Kinijos komunistų partija etninių mažumų problemą šiuo metu
laiko „degančiu klausimu“, sakė Jeanas Philippe'as Beja, Honkonge veikiančio Prancūzijos moderniosios Kinijos
studijų centro ekspertas.
Spalio 1 dieną vyksiančios iškilmės sustiprins 17 mln. Pekino
gyventojų patriotinį išdidumą, tačiau taip jos taip pat virto
tikru logistikos košmaru.
Sostinės gatvėse buvo sutelkta tūkstančiai policininkų,
kurių pasiųsta netgi daugiau negu per praeitais metais vykusias
Pekino olimpines žaidynes. Šios pajėgos turės užtikrinti, kad
ketvirtadienį neįvyktų jokių incidentų, o parado metu sostinės
apylinkėse bus draudžiami lėktuvų skrydžiai.
Valdžios rengiamos eitynių repeticijos praktiškai paralyžiavo
miestą, o kai kuriuose rajonuose buvo kelioms valandoms stabdomas
eismas. Taip pat bus uždarytas metropolitenas, nedirbs viešbučiai,
verslo įstaigos ir mokyklos.
Sostinėje buvo uždrausta leisti aitvarus, o miesto parduotuvėse
nebeliko peilių, kai viename turistų traukos centre netoli
Tiananmenio aikštės įvyko du valdžios nerimą sukėlę incidentai,
per kuriuos buvo subadyti žmonės.
Komunalinių tarnybų darbuotojai stengėsi išvalyti centrinę
miesto aikštę nuo kenkėjų ir parazitų.
Iškilmių proga uždraustas netgi lietus ir rūkas. Kinijos oro
pajėgos pasiųs lėktuvus, kurie purkš debesis sklaidančias
chemines medžiagas. Taip pat bus panaudoti „rūko sklaidymo
įrenginiai“, kad Nacionalinė diena būtų giedra ir sausa.
Darbininkai kelias savaites puošė miestą kalnais gėlių,
tačiau dauguma Pekino gyventojų šventę stebės ne gatvėse, o
namuose per televiziją, kuri taip pat jau kelias savaites trykšta
patriotinėmis laidomis.
Vietos kino teatruose dominuoja vienintelis filmas - „Respublikos
įkūrimas“. Šioje epinėje dramoje vaidmenis sukūrė
didžiausios Kinijos žvaigždės, tokios kaip Zhang Ziyi ir Jackie Chanas, kurie darbavosi be atlygio
reklamuodami Nacionalinę dieną.
Patriotizmo bangos apimtos šalie žiniasklaidai ir universitetų
ekspertams nebuvo leista aptarinėti Mao Zedungo inicijuoto „Didžiojo
šuolio“ ir Kultūrinės revoliucijos pragaištingų padarinių, taip
pat vėlesnių represijų prieš bet kokias disidentų apraiškas.
„Užgniaužtos visos diskusijos apie tai, kas buvo Mao ir ką
atnešė šie 60 metų, - sakė J.P.Beja. - Nevyksta jokie debatai.
Kinija žengia savo keliu, kad taptų galinga ir klestinčia valstybe
- taškas.“