Berlyno sienos istorija dažnai siejama su nesėkmingais bandymais pabėgti iš Rytų į Vakarus – požeminiais tuneliais, upėmis, kanalizacijos tinklais. Tačiau ne mažiau įdomios ir kitos, kartais ironiškos, istorijos.
Viena pašnekovė papasakos, kaip ištisus mėnesius ketino bėgti į Vakarų Berlyną, o kai pagaliau pabėgo, rizikuodama laisve, po dviejų savaičių griuvo ir pati siena. Britė, dirbusi aukle Vakarų Berlyne, papasakos apie savo pirmąjį vizitą į Rytų Berlyną, kuriame nustebo negalinti nusipirkti tų pačių prekių, kaip pirkdavo vakariniame. Patyrusi gidė aprodys vietas, kur galima pamatyti tikrosios sienos likučius, ir klausytojus nuves prie neįtikėtinai įdomių objektų, pavyzdžiui, Rytų Berlynui priklausiusios metro stoties, kurioje Vakarų traukiniams nebuvo galima stoti.
Pašnekovų klausime, ar dabar, kai mūro nebeliko, o jo „likučiais“ žarstosi suvenyrų pardavėjai, siena griuvo ir šiuolaikinių berlyniečių sąmonėje. Koks Berlynas šiandien, praėjus dvidešimčiai metų? Ar žmones, gyvenančius Rytų Vokietijoje, vis dar lengva atskirti nuo „vakariečių“?
Apie visa tai – Lietuvos radijo laidoje „Radijo dokumentika“ sekmadienį, 13 val. 3 min.
Laidos autorė – Živilė Kropaitė.
Lapkričio 9 d., pirmadienį, 21 val. 43 min. LRT programa „Klasika“ iš Berlyno katedros tiesiogiai transliuos koncertą Berlyno sienos griuvimo 20-mečiui. Dalyvaus Berlyno radijo choras ir simfoninis orkestras, RIAS kamerinis choras ir Vokietijos simfoninis orkestras.
Dirigentai – Marekas Janowskis, Simonas Halsey'is, Hansas-Christophas Rademannas ir Gerdas Albrechtas.
Programoje – Franzo Schuberto, Ludwigo van Beethoveno, Arnoldo Schoenbergo, Richardo Wagnerio ir Felixo Mendelssohno kūriniai.