Kalbėdamasi Berlyne su užsienio žurnalistais politikė, kuri
anuomet buvo 35 metų mokslininkė, gyvenusi komunistinėje Rytų
Vokietijoje, sakė nusprendusi laikytis savo įprasto savaitės
režimo, nors tuo metu sostinėje prasidėjo istoriniai įvykiai.
„Galvojau, kad kažkas turi įvykti ir girdėjau pranešimą per
televiziją, kad sienos bus atidarytos“, - A.Merkel sakė
žurnalistams, o šiuos jos komentarus paskelbė daugelis užsienio
dienraščius, tarp jų „Le Figaro“, „The Guardian“ ir „The New York
Times“.
„Tačiau buvo ketvirtadienis, o ketvirtadienis man - pirties
diena. Taigi, ten ir nuėjau“, - pasakojo ji.
Pasikaitinusi pirtyje A.Merkel su drauge išėjo išgerti alaus.
Tik išėjusios iš baro jos pakliuvo į milžinišką minią,
susitelkusią Bornholmo gatvėje ir mėginančią pereiti į Vakarų
Berlyną.
Ten ji sutiko džiūgaujančius vakarų vokiečius ir kartu su
jais dar pasivaišino alumi. Tada mokslininkė grįžo namo, tarusi
sau, jog „siena tebebus atidaryta ryte“.
Kitą dieną A.Merkel su seserimi apsilankė didžiuliame Vakarų
Berlyno prekybos centre „Kaufhaus des Westens“.
A.Merkel, kurios tėvas buvo dvasininkas, sakė nelaikiusi savęs
prieš komunistinį režimą nusistačiusia „aktyviste“. Ji nesikišo
į politiką iki Berlyno sienos griuvimo, nors „nuo vaikystės tą
(Rytų Vokietijos) sistemą vertinau kritiškai“.
1989 metais A.Merkel tapo Rytų Vokietijos demokratinio judėjimo
„Vokietijos pabudimas“ (Demokratischer Aufbruch ) nare.
Šis judėjimas susijungė su centro dešiniąja Krikščionių
demokratų partija (CDU), o A.Merkel 1990 metais buvo išrinkta į
susivienijusios Vokietijos parlamentą.