Į tai reaguodama šalies valdžia ragina tautą surengti plačius nacionalinius debatus ir aptarti, ką reiškia būti prancūzais XXI amžiuje.
„Privalome prisiminti savo tautinės tapatybės vertybes ir buvimo prancūzais pasididžiavimą, - sakė imigracijos ir tautinės tapatybės ministras Ericas Bessonas, paskelbdamas apie tris mėnesius truksiančius debatus. - Ši diskusija manęs negąsdina. Netgi manau, kad ji kupina aistros“.
Pasak E.Bessono, vis įvairesnių žmonių namais tampančiai Prancūzijai svarbu apsibrėžti pagrindines savo vertybes ir atgauti tautinio pasididžiavimo bei patriotizmo jausmą, kurį suteršė ksenofobinių tikslų siekiantis „Nacionalinis frontas“.
Diskusijos bus organizuojamos Prancūzijos miestų ir miestelių rotušėse. Jose dalyvaus švietimo, kultūros ir profesinių sąjungų pareigūnai bei eiliniai prancūzai, besidomintys tautos savimone. Tarp E.Bessono pasiūlytų temų yra tokie klausimai: ar Prancūzija turėtų įvesti „integracijos kontraktus“, kurie pilietybės siekiančius atvykėlius įpareigotų mokytis kalbos ir įgyti kultūros žinių? Ar mokiniai turėtų mažiausiai kartą per metus giedoti „Marselietę“, Prancūzijos nacionalinį himną?
Planai sužinoti, kaip prancūzai suvokia savo tautinę tapatybę, sulaukė nemažai prieštaringų vertinimų. Kritikai sako, kad valdžia šitaip ima giedoti pagal J.M. le Peno partitūrą ir skatina priešiškumą imigrantams, svetimšaliams piliečiams ir Prancūzijoje gimusiems mažumų atstovams, kurie neva kelia grėsmę nacionaliniam charakteriui.
Pasigirsta kaltinimų vyriausybei, kad ši naudojasi daug jausmų keliančiu klausimu, mėgindama nukreipti rinkėjų dėmesį nuo kelių pastaraisiais mėnesiais nuskambėjusių politinių skandalų.
Viename jų prezidentas Nicolas Sarkozy apkaltintas nepotizmu, kai jo vadovavimo patirties neturintis sūnus pretendavo į aukštą valstybės tarnautojo postą. Prancūzijos kultūros ministras Frédéricas Mitterrand'as susilaukė griežtų priekaištų, įtarus, kad jis naudojosi nepilnamečių Tailando sekso darbuotojų paslaugomis.
Prancūzijos visuomenė taip pat nevienareikšmiškai vertina būsimuosius nacionalinius debatus. Spalio pabaigoje paskelbtos apklausos duomenimis, 64 proc. respondentų mano, kad šiuo klausimu valdžia naudojasi „pirmiausia kaip rinkiminiu triuku“. Tačiau trimis dienomis vėliau atlikta apklausa rodo, kad 60 proc. prancūzų nori padiskutuoti tautinės tapatybės klausimais.
Vis dėlto netrūksta ir būgštavimų, kad šie debatai tik paskatins ksenofobines tendencijas. „Kai į vieną vietą suplakami imigracijos ir tautinės tapatybės klausimai, peršamas įspūdis, kad atvykėliai kelia grėsmę tautiškumui, o tai gali skatinti rasizmą, - sako organizacijos „Judėjimas prieš rasizmą ir už tautų draugystę“ prezidentas Mouloudas Aounitas. - Kartu šie debatai atskleidžia dalies Prancūzijos visuomenės tapatybės krizę ir jos integracijos modelio nesėkmę“.
Vis dėlto E.Bessono rėmėjai teigia, kad diskusijų tikslas nėra išskirti imigrantus ir tautines mažumas, o apsaugoti unikalius prancūzų tapatybės bruožus, kuriems, tautos manymu, grėsmę kelia įvairios įtakos iš užsienio. „Globalizacija kasdien nutrina šiek tiek daugiau kiekvienos tautos savitumo“, - sako valdančiosios partijos atstovas Frédéricas Lefebvre'as.