„Nesakyčiau, kad esu didvyris, kuris atidarė sieną - tiesą
sakant, aš veikiau mėgindamas išsaugoti VDR (Vokietijos
Demokratinę Respubliką)“, - sakė 80 metų Guenteris Schabowski.
Žiūrėkite reportažą apie Leipcigo įtaką sienos griūčiai ir apie pinigus, kuriuos Vakarų Vokietija skyrė žmonėms iš Rytų. Taip pat matykite, koks buvo VDR saugumo "Stasi" likimas.
G.Schabowski, kuris anuomet buvo Rytų Vokietijos valdančiosios
Komunistų partijos Centrinio komiteto atstovas spaudai, 1989 metų
lapkričio 9 dieną apie 19 val. per spaudos konferenciją iš
kišenės išsitraukė popieriaus lapą ir perskaitė dekretą, kad
visiems VDR piliečiams, norintiems laikinai ar visam laikui išvykti
iš šalies, vizos bus išduodamos be kliūčių.
„Nuo kada?“ - paklausė vienas italų žurnalistas.
G.Schabowski šiek tiek sutriko, o tada ekspromtu atsakė: „Kiek
žinau... nuo dabar“.
Ta spaudos konferencija buvo tiesiogiai transliuojama per
televizijas ir po kelių minučių pasirodė skubūs naujienų
pranešimai, skelbiantys, kad „Berlyno siena griuvo“.
Tūkstančiai Rytų Berlyno gyventojų ėmė rinktis prie
perėjų, vedančių į Vakarų Berlyną, o suglumę Rytų Vokietijos
pasieniečiai, nežinantys, kaip elgtis, telefonu vis reikalavo
valdžios instrukcijų.
Minioms dar labiau padidėjus, vienas užtvaras buvo pralaužtas,
ir iš džiaugsmo apsvaigę komunistinės šalies gyventojai, kuriems
šią sieną buvo draudžiama kirsti 28 metus, pradėjo plūsti į
Vakarų Berlyną.
Tačiau G.Schabowski visiškai nesiekė, kad įvykiai taip
susiklostytų.
„Lapkričio 9-ąją dar buvau ištikimas komunistas, - lygiai po
20 metų pasakojo jis žurnalistams. - Sienos atidarymas buvo ne
humanitarinis, o taktinis sprendimas, priimtas spaudžiant
visuomenei“.
„Pats VDR išlikimas kabėjo ant plauko. Kasdien į užsienį (per
Čekoslovakiją ir Vengriją) pabėgdavo 300-500 žmonių. Mes
kraujavome. Turėjome kažko imtis, kad susigrąžintume
populiarumą“, - aiškino jis.
G.Schabowski prisiminė, kad sieną buvo nuspręsta atidaryti po
to, kai 1989 metų spalio 17-ąją Komunistų partijos politinis
biuras atstatydino konservatyvų režimo lyderį Erichą Honeckerį.
„Komunistų partijos generalinis sekretorius paprastai
nenuverčiamas - generalinis sekretorius paprastai pasitraukia arba
miršta, bet nebūna nuverčiamas“, - sakė buvęs to režimo
pareigūnas.
Dėl masinių demonstracijų Rytų Vokietijoje buvo kilusi didelė
įtampa, todėl „politinis biuras tada paprašė vyriausybės parengti
įstatymą, leidžiantį laisvai keliauti“.
Šis teisės aktas buvo sukurtas per kelias savaites, o žinia apie jį buvo paskelbta lapkričio 6 dieną.
Tačiau vienas šio įstatymo sakinys buvo netinkamai
suformuluotas - iš jo buvo galima suprasti, kad bus sukurta nauja
vizas išduodanti institucija, todėl visuomenės protestai dar labiau
sustiprėjo, sakė G.Schabowski.
„Mums buvo sunku tuo patikėti. Priėmėme patį neįtikimiausią
sprendimą atidaryti sienas, tačiau jis buvo sutiktas masinėmis
demonstracijomis! Tai buvo tikras Franzas Kafka“, -
pasakojo jis.
Pasak jo, padėtį reikėjo skubiai taisyti „vyriausybės
dekretu“, kurį ministrų taryba suderino lapkričio 9 dienos rytą.
G.Schabowski paėmė popieriaus lapą su šio dokumento tekstu ir
įsikišo į kišenę.
Jis sakė, kad buvo siekta „per spaudos konferenciją paskelbti
tai kiek įmanoma vėliau, kad būtų išvengta klausimų“.
Tačiau paskelbus šią žinią žmonių srauto nebebuvo įmanoma
sulaikyti.
G.Schabowski, kuriam buvo suversta kaltė dėl Berlyno sienos
griuvimo, 1990 metų pradžioje buvo pašalintas iš Komunistų
partijos. 1997 metais jis buvo nuteistas kalėti už dalyvavimą
priimant ankstesnį potvarkį, kuriuo Berlyno sieną saugojusiems
pasieniečiams buvo nurodyta šaudyti į žmones, mėginančius
pabėgti į Vakarų Vokietiją. 2000 metais G.Schabowski buvo suteikta
malonė.
G.Schabowski yra vienas iš nedaugelio buvusių aukštų Rytų
Vokietijos pareigūnų, pasmerkusių komunistinį režimą.
„Lapkričio 9 dieną viskas galėjo baigtis kraujo praliejimu.
Mums labai pasisekė, - sakė jis. - Prisimenu, kaip vienas „Stasi“
(VDR slaptosios policijos) narys priėjo prie manęs ir tarė: „Drauge
Schabowski, siena atidaryta. Nėra apie ką raportuoti“.