Kitame paveiksle J.Stalinas ant nuogo kūno pripaišė kelnaites ir prirašė: „Nesėsk nuogu užpakaliu ant akmens! Stok į komjaunimą ir rabfaką (rus. Рабочий факультет - Darbo fakultetas). Išskirti vaikinui pora kelnaičių! J.Stalinas.“
Ant vieno Ivanovo paveikslo „tautų tėvas“ paniekinamai užrašė: „Ir pas mus pilna tokių veltėdžių. Filososas.“ Būtent „filososas“, pastebi straipsnio autorius, nes galbūt J.Stalinas pakeitė „sofas“ į „sosas“ pagal žodį „сосать“ (rus. čiulpti)?
J.Stalinas - „kelnių piešėjas“? Jis palikdavo savo keverzones ir parašus ant pačių garsiausių XIX a. dailininkų kūrinių, tarp jų - Repino, Aleksandro Ivanovo, Vasilijaus Surikovo, Andrejaus Rubinšteino ir Valentino Serovo.
O dabar J.Stalino cenzūrą praėjusios 19 reprodukcijų bus eksponuojamos Marato Gelmano galerijoje Maskvoje gruodžio 18 d. „Rusijos istorija kartais pakelia skraistę nuo tokių mįslių, sutapimų ir keistumų“, - rašė Maskvos dailės kritikai, kurie ypač susidomėjo nauja paroda.
Vis dėlto lieka neaišku, kodėl šitos reprodukcijos pateikiamos visuomenei tik dabar? Kur jos buvo saugomos beveik pusę amžiaus? Kokia jų kilmė? Parodos organizatoriai neskuba atskleisti paslapties. Reprodukcijų savininko vardas kruopščiai slepiamas.
Kai kurie menotyrininkai spėja, kad į dienos šviesą vėl ištraukti paveikslai priklauso 5-ojo dešimtmečio pabaigos - 6-ojo dešimtmečio periodui ir greičiausiai tūnojo J.Stalino vasarnamyje. Vėliau, matyt, su KGB žmonių žinia šitos reprodukcijos pateko į kolekcionieriaus rankas.
„La Repubblica“ straipsnio autorius svarsto, kad galbūt taip paveikslų kolekcionierius nusprendė paminėti 130-ąsias J.Stalino gimimo metines, kurios bus gruodžio 21 d. Jo nuomone, paroda nudžiugins rusų psichoistorikus, kurie gaus naujos medžiagos tirti sudėtingą J.Stalino asmenybę. Anot autoriaus, iš pirmo įspūdžio, peržiūrėjus būsimos parodos eksponatus, akivaizdu, kad J.Stalinas domėjosi vyro kūnu: „Gal jis buvo užsislaptinęs homoseksualas arba homofobas?“.