Vyriausiasis Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) – tiesioginės KGB įpėdinės – archyvininkas pirmą kartą patvirtino, kas tiksliai atsitiko A.Hitlerio palaikams. Jis davė išskirtinį interviu Rusijos „Interfax“ naujienų agentūrai.
Generolas Vasilijus Christoforovas atskleidė, kad iki šiol užslaptintuose dokumentuose užfiksuota, jog KGB vadas Jurijus Andropovas, gavęs SSRS Komunistų partijos sutikimą, įsakė sunaikinti A.Hitlerio, jo žmonos Evos Braun, nacistinės Vokietijos propagandos vado Josepho Goebbelso ir visos jo šeimos palaikus.
Pasak. V.Christoforovo, J.Andropovo sprendimą lėmė KGB ir sovietų lyderių baimė, kad A.Hitlerio kapavietė gali tapti fašistų telkimosi tašku ir šventove.
Ypač slaptą operaciją kodiniu pavadinimu „Archyvai“ įvykdė būrys specialiųjų KGB agentų Rytų Vokietijos Magdeburgo mieste, kur Raudonoji armija buvo slapta palaidojusi Trečiojo reicho vadus 1946-ųjų vasario 21 dieną, teigia V.Christoforovas.
1970-ųjų balandžio 4-ąją įvykdyta operacija buvo užprotokoluota dviejose bylose. Pirmojoje raportuojama apie nacių lyderių bei jų šeimos narių kapų atkasimą, o antrojoje – apie fizinį palaikų sunaikinimą.
„Palaikai sudeginti lauže Šionebeko užmiestyje, 11 kilometrų nuo Magdeburgo, sutrinti į pelenus, surinkti ir išmesti į Biderico upę“, - rašoma antrajame dokumente.
A.Hitlerio, E.Braun ir Goebbelsų šeimynos palaikus Raudonoji armija rado 1945-ųjų gegužę. J.Goebbelsas ir jo žmona rasti gegužės 2 dieną Trečiojo Reicho Kanceliarijos sode. Jų vaikai atsirado kitą dieną. Gegužės 5 dieną rusai rado A.Hitlerį ir E.Braun, gulinčius sprogimo paliktame krateryje prie A.Hitlerio bunkerio Berlyne.
Pasak istorikų, A.Hitleris mirė 1945-ųjų balandžio 30 dieną – kai Raudonoji armija įžengė į Berlyną – nuo sau paleistos kulkos ir cianido nuodų.
Birželio pradžioje sovietai jų kūnus palaidoje miškelyje netoli Ratenau. Po aštuonių mėnesių juos slapta perlaidojo Raudonosios armijos įtvirtinimuose Magdeburge.
Tačiau 1970-ųjų kovą Sovietų Sąjunga nusprendė išvesti karius ir perleisti kareivines Rytų Vokietijos valdžiai.
Kol nacių lyderių amžinojo poilsio vietą saugojo Raudonoji armija, ji galėjo būti laikoma paslaptyje ir atokiai nuo pašalinių akių. Tačiau perkėlus karinius dalinius, nuspręsta neperlaidoti A.Hitlerio, o sunaikinti jo palaikus, teigia V.Christoforovas. „Turbūt protingas sprendimas“, mano jis, esant tokioms aplinkybėms.
Pasak generolo, iš A.Hilterio palaikų telikę žandikaulio ir kaukolės fragmentai, kurie saugomi Rusijoje.
V.Christoforovo teigimu, FSB pareigūnai nė kiek neabejoja, kad jų turimos kaulų nuolaužos priklausė A.Hitleriui. Tai vieninteliai išlikę diktatoriaus palaikai, sako jis.
„A.Hitlerio žandikaulis saugomas FSB archyvuose, o A.Hitlerio kaukolės fragmentai – Valstybiniame archyve. Daugiau nėra jokių A.Hitlerio kūno dalių, išskyrus šiuos pavyzdžius, paimtus 1945-ųjų gegužės 5 dieną.
Visa kita, kas liko iš A.Hitlerio, buvo sudeginta 1970-aisiais. Šios nuolaužos – vieninteliai A.Hitlerio mirties įrodymai ir todėl laikomi Rusijos FSB centriniame archyve kaip ypatingai vertingi radiniai“.
Paprašytas pakomentuoti neseniai Konektikuto universiteto (JAV) archeologo Nicko Bellantoni bei genetikos profesorės Lindos Strausbaugh pareikštas abejones dėl A.Hitlerio kaukolės nuolaužų autentiškumo, V.Christoforovas teigė: „JAV tyrėjai Rusijos FSB centriniam archyvui nepateikė prašymo gauti DNR mėginių. Tačiau net jei ir paimtume mūsų saugomus fragmentus, neaišku, su kuo juos galima būtų palyginti“.
2000-ųjų balandį Maskvoje buvo surengta Antrojo pasaulinio karo paroda, kurioje pirmą kartą eksponuotas neva A.Hitlerio kaukolės fragmentas su kulkos skyle.
Tuo metu Rusijos Valstybinio archyvo direktorius Sergėjus Mironenko tvirtino esantis visiškai tikras dėl kaukolės autentiškumo. Pasak jo, parodoje rodoma gausybė Rusijos archyvų dokumentų, patvirtinančių šį faktą.
„Tie dokumentai yra įtikinantis įrodymas, jog visos spėlionės, kad A.Hilteris galėjo išsigelbėti, pabėgti ir pasidaryti plastinę operaciją, yra visiškai nepagrįstos. Jis buvo visiškai sužlugdytas žmogus, nesugebantis priimti politinių nei kokių nors kitų sprendimų. Jis suprato, kad bunkeris ir krateris bus jo paskutinis prieglobstis. Taip ir atsitiko“, - kalbėjo S.Mironenko.