O Gruzijos vyriausybė šiuo metu remia Holivudo režisierių Renny Harliną, sukūrusį „Kietą riešutėlį 2“, kuris pateiks savo konflikto interpretaciją – su garsiuoju Andy Garcia rusų tankų apsupto Gruzijos prezidento vaidmenyje.
Seniai žinoma, kad tiesa būna pirmoji karo auka. Rusijos ir Gruzijos konflikte turbūt tiesiausias kelias prie tiesos – Europos Sąjungos tyrimas, kuriam prireikė daugiau nei metų, kad nustatytų, kas paleido pirmąjį šūvį. Tai buvusi Gruzija, rašoma ataskaitoje, nors Rusija sutrypė tarptautinę teisę per po to sekusį puolimą. Tai subtilūs niuansai, kurių neverta tikėtis pamatyti filmuose, kuriuose kiekviena pusė stengiasi nutapyti savo istorijos versiją.
Nuo pat pradžių su žiniasklaida bendrauti mokantis ir Vakarų visuomenę puikiai pažįstantis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis (turintis teisininko diplomą, gautą JAV Kolumbijos universitete) karą stengėsi pavaizduoti kaip Rusijos ekspansionizmo pavyzdį. Net aidint sprogimams Gruzijos miestuose, jis dalijo interviu Vakarų žurnalistams ir, pasak jo, filmas su A.Garcia pateiks tuos pačius argumentus.
„Išties, šiuo metu amerikiečių režisierius kuria Holivudo filmą, kuriame, manau, Rusija nebus pavaizduota palankiausioje šviesoje, - jis kalbėjo šį mėnesį Kijeve susirinkusiems rėmėjams. - Tiesa, ankstesnis Andy Garcia vaidmuo buvo filme „Krikštatėvis“ ir trajektorija nuo mafiozo iki Gruzijos prezidento sukuria ne pačias geriausias asociacijas. Bet manau, kad mums pavyks“.
M.Saakašvilio teigimu, didelio biudžeto filmas nėra finansuojamas iš Gruzijos biudžeto. „Turime pakankamai rūpesčių remdami savo vietinius režisierius“, - kalbėjo jis Ukrainoje.
Vis dėlto scenarijaus autorius Davidas Imedašvilis žurnalui „Time“ išdavė, kad pradines lėšas projektui skyrė Gruzijos vyriausybė. Tokie projektai, pasak jo, suteikia Gruzijai retą galimybę atsikirsti savo chuliganiškajam šiauriniam kaimynui.
„Gruzija yra labai maža šalis, o Rusija – milžinė, - sakė D.Imedašvilis. - Kvaila stoti į karą su Rusija, tačiau kažką daryti turime. Turime gintis kokiu nors kitu būtu“. Panašiai mano ir filmo prodiuseris Mirza Davitaia, kuris yra Gruzijos parlamento narys, priklausantis M.Saakašvilio partijai. „Tai mūsų galimybė parodyti visam pasauliui, kas čia nutiko, - jis sakė viename interviu. - Filmas paremtas istoriniais faktais“.
Požiūrį į faktus turi ir Rusija, kuri moka milijonus, kad ją išgirstų šalies ir pasaulio visuomenė. Pirmasis bandymas buvo vaizdingų kadrų ir tendencingumu persunktas dokumentinis filmas „Karas 08-08-08. Išdavystės menas“, pasirodęs tepraėjus vos trims mėnesiams po konflikto. Filme tvirtinama, kad JAV karo vadai padėjo Gruzijos vyriausybei vykdyti Pietų Osetijos žmonių – kuriuos ginti buvo priversta Rusija – genocidą.
Tačiau šis filmas išėjo tikrai nevykęs. Užkadrinio kanadiečio George'o Wattso – buvusio Vladimiro Putino vertėjo – balso žeriami argumentai pasirodė primityvūs net ir palankiai nusiteikusiems kritikams. „YouTube“ svetainėje filmą – tiek rusišką, tiek anglišką versiją – peržiūrėjo mažiau nei 12 tūkst. žmonių.
Daug ambicingesnis bandymas „tinkamai“ pavaizduoti karo istoriją pasirodė kovo mėnesį valstybinės televizijos eteryje. Dramoje „Olympus Inferno“ pasitelkta subtilesnė strategija. Nevikrus amerikietis mokslininkas netyčia nufilmuoja Gruzijos invaziją į Pietų Osetiją, studijuodamas drugelį “olympus inferno”. Nors filmas – meilės istorija, pagrindinė mintis ta pati: Gruzijos armija pernai rugpjūtį terorizavo civilius gyventojus – su JAV pagalba.
Filmo režisierius Igoris Vološinas, kaip ir jo kolegos Gruzijoje, tvirtina, kad jo darbas – ne tik meno kūrinys, bet ir istorinis dokumentas. „Šiame filme pateikiamas labai objektyvus požiūris, - sako jis. - Viena vertus, tai vaidybinis filmas, meno kūrinys, tačiau žvelgiant iš istorijos perspektyvos, mes nemelavome“. Paklaustas, kaip jam drumzliname konflikte pavyko rasti objektyvią tiesą, I.Vološinas atsakė, kad jam nereikia nieko įrodinėti. „Laikas parodys, kas teisus“.
Galbūt. Tačiau Rusija dėl viso pikto planuoja dar vieną filmą, kuris sustiprintų jos tiesos versiją. Lapkritį rusų prodiuseriai viename Maskvos naktiniame klube susitiko su garsiuoju serbų režisieriumi Emiru Kusturica, kuriam siūlyta dalyvauti, bet jis vis dėlto atsisakė dalyvauti projekte. Tačiau žinant Rusijos pramogų pramonės išteklius, kino teatrų lankytojai turbūt greitai galės išvysti dar vieną žinomų įvykių ekranizaciją.