Senovės graikų meilės dievą Erotą galima apibūdinti daugybe žodžių: nenugalimas, švelnus, gražus, kankinantis, beprotiškas, negailestingas, saldžiai kartus. Graikai nesidrovėjo jokio prisilietimo, jokio gesto, jokios pozicijos, garbindami šį dievą. Meilė turėjo daugybę formų – nuo šilto apkabinimo iki grupinio sekso.
„Graikai tikrai nebuvo davatkos, - sako Kikladų meno muziejaus direktorius Nicholaos Stampolidis. - Jų visuomenė pasižymėjo didele tolerancija ir dėl to nejautė kaltės“.
Stovėdamas prie milžiniško marmurinio falo, kuris kažkada puošė vienų antikinės Graikijos namų fasadą, jis priduria: „Jiems netrūko to, ką vadinu pusiausvyra“.
Antikinės meilės istoriją pasakojančioje parodoje surinkti 272 meno objektai, tarp kurių netrūksta tikrų šedevrų, pasiskolintų iš daugiau nei pusšimčio viso pasaulio muziejų ir datuojamų nuo VI a. pr. Kristų iki IV a. po Kristaus gimimo.
„Eroto – meilės – sąvoka antikiniais laikais buvo labai plati, - sako archeologas. - Jai, žinoma, priklausė ir lytinė aistra, bet ji kartu buvo viską vienijanti jėga, apimanti aistrą bet kuriam žmogui ir netgi bet kuriam daiktui“.
Paroda bando atskleisti, kaip kito Eroto įvaizdis nuo VIII a. pr. Kristų, kai Erotas buvo laikomas galingu dievu, iki Romos imperijos laikų, kuriais ne toks pajėgus Kupidonas tapo paprasčiausiu Veneros palydovu.
„Užduotis nebuvo lengva, - teigia profesorius, trejus su puse metų organizavęs parodą. - Apie meilę lengva rašyti eilėmis arba proza. Daug sunkiau ją pavaizduoti vizualiai“.
Tam pasitarnauja lygių neturinti falo formos lempų kolekcija, vaizdingos kamėjos, erotinės statulėlės ir molinėse lentelėse įrėžti meilės laiškai. N.Stampolidis, įkvėptas devynių literatūros ir menų mūzų bei deivių, nusprendė parodą padalyti į devynias dalis.
Muziejaus lankytojai gali susipažinti su dievų, didvyrių ir mirtingųjų romanais bei vestuvėmis, Eroto gimimu, jo auklėjimu Afroditės rankose, žinomomis meilės istorijomis, homoerotine meile, prostitucija ir erotiniais simboliais.
Afroditė ir Erotas, nors dažnai vaizduojami lengvabūdžiais, buvo ir žiaurumu pasižymintys dievai. Parodos salėse lankytojai gali pamatyti dvilypę meilės prigimtį ir gausybę Eroto kankinamos deivės Psichės – sielos – atvaizdų.
Vienoje kamėjoje Erotas tampo iškankintą Psichę už plaukų ir muša plaktuku. Molinėje nuolaužoje jis laiko meškerės kotą ir gaudo ją, pasivertusią drugeliu. Dar kitur Erotas vaizduojamas laikantis deglą – širdį uždegančios meilės simbolį – ir, sako N.Stampolidis, „galintis pradeginti sielą“.
Visa tai lankytojai išvysta prieš pasiekdami viršutinį muziejaus aukštą, į kurį neįleidžiami tėvų neprižiūrimi vaikai iki 16 metų.
Čia vaizdžiai atkurti seksualiniai simpoziumai, pederastija (antikinėje visuomenėje laikyta priimtina), homoerotinė meilė ir keistai pavadinti „bukoliniai meilės romanai“. Europos protėviams geidulingos vaizduotės netrūko. Erotas vaizduojamas visa didybe analinės kopuliacijos ir abipusio oralinio sekso scenose, falo formos talismanuose, beprotiško santykiavimo su pusžmogiais satyrais ir sirenomis graviūrose.
„Mes pamanėme, kad būtų protinga perspėti vaikus iki 16 metų, - sako profesorius. - O sulaukę 16 jie jau būna girdėję apie viską, ką čia galima pamatyti, skaitę žurnaluose arba internete“.