Vyriausybei pateiktu įstatymo projektu naikinamas apskrities
muziejaus statusas ir atsisakoma Marijampolės apskrities
viršininko, kaip vieno iš muziejaus steigėjo, ir Marijampolės
apskrities, kaip finansinės paramos teikėjos.
Marijampolės apskrities viršininkas kartu su Kultūros
ministerija iki 2010 metų liepos 1 dienos turės reorganizuoti J.Basanavičiaus sodybą-muziejų, prijungiant jį prie Lietuvos
nacionalinio muziejaus, kuriam pereis visos reorganizuojamo
muziejaus teisės ir pareigos.
J.Basanavičiaus sodybos-muziejaus įkūrimo pradžia laikomi 1989
metai, kai buvo parengtas J.Basanavičiaus gimtosios sodybos
atstatymo Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) projektas. 1991 metais
buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, pradėta rengti daktaro
J.Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija,
Ožkabalių ir Bartninkų apylinkėse buvo renkami eksponatai.
Sodybos priežiūra pradžioje rūpinosi Vilkaviškio rajono
savivaldybės kultūros skyrius. Vėliau atstatoma J.Basanavičiaus
tėviškė ir greta augantis Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas tapo
Vilkaviškio krašto muziejaus filialu.
1996 m. J.Basanavičiaus memorialinis muziejus ir Lietuvos
Tautinio Atgimimo Ąžuolynas buvo įtraukti į Lietuvos nekilnojamųjų
kultūros vertybių registrą, kaip objektai, turintys architektūrinę,
istorinę ir urbanistinę reikšmę.
2006 m. sodyba - muziejus buvo perduotas Marijampolės
apskrities viršininko žinion, buvo įsteigta biudžetinė įstaiga -
Jono Basanavičiaus sodyba-muziejus.
Lietuvos nacionalinis muziejus šiuo metu turi aštuonis
ekspozicinius padalinius - tai Naujasis ir Senasis arsenalai
Vilniuje, Gedimino pilies bokštas, Signatarų namai, Kazio Varnelio
namai-muziejus, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Jono Šliūpo
memorialinė sodyba Palangoje ir Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos
Naumiestyje (Šakių r.).