Ankstesnes prielaidas pakeisti paskatino suakmenėjusių kaulų ir
dantų krūva, kurią Langedoko regione esančiame Hero slėnyje
prieš 15 metų aptiko vietos gyventojas Jeanas Rouvier.
2008 metų vasarą J.Rouvier apie savo radinį užsiminė
archeologui Jerome'ui Ivorrai iš Prancūzijos
nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS).
Surengus kasinėjimus Lezinjan la Sebo bazalto karjere, buvo rasta
įvairių senovinių gyvūnų (laukinių jaučių, elnių, arklių,
taip pat katinių ir šuninių šeimoms priklausančių plėšrūnų)
kaulų.
Tačiau svarbiausias radinys buvo aptiktas maždaug 10 metrų
žemiau, po bazalto sluoksniu - mokslininkai rado apie 20 akmeninių
įrankių, o ant daugumos iš jų buvo naudojimo žymių.
Mokslininkai labiausiai nustebo, nustatę tų dirbinių amžių
radioaktyviojo argono datavimo metodu. Paaiškėjo, kad jie buvo
pagaminti prieš 1,57 mln. metų - gerokai anksčiau, negu rasti
daugelyje kitų priešistorinių žmonių stovyklų, sakoma mokslo
žurnale „Comptes Rendus Palevol“ paskelbtame straipsnyje.
Šie radiniai buvo senesni už dirbinius, rastus Atapuerkos
vietovėje Ispanijoje, kurie, kaip manoma, buvo pagaminti prieš
1,1-1,2 mln. metų.
Straipsnyje pabrėžiama, kad to laikotarpio žmogaus dirbinių
Europoje iki šiol rasta nepaprastai mažai.
Ankstyviausi panašūs įrankiai, rasti Rytų Afrikoje, buvo
pagaminti prieš 2,5 mln. metų. Pietų Kaukaze aptiktos pirmykščių
žmonių gyvenvietės datuojamos 1,8 mln. metų.
„Toks turtingas radinys, kaip aptiktasis Hero slėnyje, suteikia
puikią galimybę geriau perprasti to laikmečio Europą“. - sakoma
CNRS, Prancūzijos nacionalinio istorijos muziejaus ir Prancūzijos
kolegijos bendrame pranešime.
Jame taip pat nurodoma, kad ateinančiais metais toje vietovėje
bus toliau kasinėjama.