Smarkiai sustiprintos saugumo pajėgos rūpinosi, kad
neįsipliekstų priešingų stovyklų susirėmimai, o virš minios
ratus suko penki policijos sraigtasparniai.
Pagrindinės politinės krypties partijos ir pilietinių teisių
organizacijos planavo protestuoti prieš ultradešiniųjų grupuočių
pastangas savo tikslams naudotis skausminga šio miesto istorija.
Vokietijos ultradešiniųjų judėjimų lyderiai anksčiau yra
išprovokavę pasipiktinimą, lygindami Drezdeno bombardavimą su
žydų Holokaustu.
Manoma, kad šiuose mitinguose dalyvaus apie 7 000 neonacių ir
jų šalininkų iš kitų Vokietijos miestų ir Europos šalių,
neskaitant mažiausiai 1 000 vietinių, sakė policijos atstovas
Thomas Geithneris.
Ultradešiniųjų protestų organizatoriai šią demonstraciją
vadina gedulo maršu.
„Svarbiausia užduotis mums - atskirti abu blokus ir neleisti
jokių kontaktų tarp jų“, - pabrėžė Th.Geithneris.
Drezdeno merė Helma Orosz išreiškė viltį, kad
tūkstančiai žmonių susikibs rankomis ir apjuos atstatytą
senamiestį, simboliškai gindami jį nuo neonacių. Miesto
administracijai kreipėsi į teismą, kad šis uždraustų
ultradešiniųjų maršą, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.
Apie 2 000 kairiojo sparno aktyvistų šeštadienio rytą
susirinko už kelių šimtų metrų nuo priešininkų telkimosi
vietos, tačiau didesnių incidentų kol kas neįvyko. Daugelis jų
mėgino blokuoti gatves, kad ultradešinieji negalėtų patekti į
savo susirinkimo vietą.
20-metė Karolin Hanebuth atvyko iš Vokietijos
vakarinio miesto Hanoverio protestuoti prieš neonacius.
„Fašizmas nėra nuomonė - tai nusikaltimas“, - ji sakė
naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Ultradešiniųjų judėjimai Vokietijoje neturi didelio politinio
svorio ir neužima vietų nacionaliniame parlamente. Tačiau Saksonija
ir jos sostinė Drezdenas yra viena iš dviejų rytinių Vokietijos
žemių, kurių regioniniuose parlamentuose esama Nacionaldemokratų
partijos deputatų.
1945 metų vasario 13-14 dienomis trys Didžiosios Britanijos ir
JAV bombonešių bangos subombardavo Drezdeną padegamosiomis bombomis
ir visiškai sunaikino jo barokinį senamiestį.
Ilgą laiką tiksliai nebuvo žinoma, kiek žmonių Drezdene žuvo
per tuos bombardavimus. 2008 metais Saksonijos vyriausybės paskirta
komisija nustatė, kad per tuos antskrydžius žuvo ne daugiau nei 25
tūkst. žmonių. Anksčiau ekspertai teigė, kad bombardavimai ir
gaisrai galėjo nusinešti net 135 tūkst. gyvybių.
Drezdenas daugelį metų buvo kruopščiai atstatinėjamas. Jo
pagrindinė Švč.Mergelės Marijos katedra, kurios vietoje kelis
dešimtmečius riogsojo griuvėsių krūva, buvo vėl atidaryta 2005
metais.