Svarbiausia yra tai, kad 64 metų N.W.Beasley stengiasi neiškraipyti faktų apie Lietuvą.
Kitaip darė JAV nacionalinės premijos laureatas Jonathanas Franzenas, romane „Pataisos“ lietuvius privertęs valgyti arklieną, ir kitas amerikiečių rašytojas Thomas Harrisas, Lietuvą pavertęs garsiojo žmogėdros Hanibalo Lekterio gimtine.
Lietuvoje holokaustą tyrinėjusios ir su gyvais liudininkais bendravusios rašytojos ir žurnalistės N.W.Beasley dokumentinė apybraiža „Izio ugnis“ („Izzy's Fire“) JAV tapo išties populiari.
Ši pagal tikrus faktus parašyta per Antrąjį pasaulinį karą žydus gelbėjusių lietuvių istorija sudomino ir JAV plačiąją visuomenę, ir pedagogus, ir akademinę bendruomenę.
„Izio ugnis“ net buvo įtraukta į Virdžinijos valstijos aukštųjų mokyklų ir koledžų programą.
N.W.Beasley neseniai pirmą kartą apsilankė mūsų šalyje, kurią įamžino 294 „Izio ugnies“ puslapiuose.
Čia ji ieškojo medžiagos antrajai – šįkart ne dokumentinei, o grožinei – knygai apie lietuvių ir žydų gyvenimą nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. Kaune rašytoja apžiūrėjo getą, IX fortą.
Žvarbų žiemos metą vietos, kuriose nuo nacių krito dešimtys tūkstančių žydų, atrodė niūriai. Jos viešniai priminė genocidą patyrusios tautos kančias.
- Kaip atsirado JAV nemažo atgarsio sulaukusi knyga „Izio ugnis“? – pasiteiravau N.W.Beasley.
- Mane sukrėtė prieš 12 metų surengtas „Krištolinės nakties“ minėjimas Ričmondo miesto holokausto aukų kapinėse.
Žydams vardijant nužudytus artimuosius, pirmą sykį holokaustą suvokiau kaip šeimos tragediją, o ne kaip visuotinį pūlinį.
Girdėdama nenutrūkstamą vardų ir pavardžių srautą negalėjau suvaldyti ašarų. Nusprendžiau, kad turiu apie tai parašyti.
Po minėjimo susipažinau su Edna Ipson. Per karą ji buvo Eta Ipp. Ši iš Kauno kilusi, į JAV su šeima emigravusi žydė tapo pagrindine knygos heroje.
Iš jos lūpų sklidę žodžiai sugulė į mano rankraščius. Jaunos moters istorija mane labai sujaudino.
Knygą rašiau septynerius metus. Vertingų žinių apie to meto įvykius Lietuvoje radau Virdžinijos holokausto muziejuje, kituose šaltiniuose.
Taip pat po kruopelę rinkau liudininkų pasakojimus apie žydų kankinimus, jų gyvenimą Kauno, Vilniaus ir kituose getuose.
- Lietuvoje 1941-1944 metais buvo nužudyta apie 200 tūkst. žydų. Egzekucijose dalyvavo ir lietuviai. Daugeliui užsieniečių šios bendros informacijos pakanka neigiamam lietuvių vertinimui.
O „Izio ugnyje“ mūsų tautiečiai yra teigiami herojai, rizikavę gyvybe dėl žydų išlikimo.
- Perskaitę knygą mano draugai iš mokslo ir meno pasaulio prisipažino nustebę – pasirodo, jie nežinojo, kad lietuviai per karą taip aukojosi dėl žydų.
Tai – šviečiamoji medžiaga, kurią reikėtų skleisti ir JAV, ir kitų šalių jaunimui.
Aišku, žydams gyvenimą Lietuvoje apkartino ne tik vokiečiai, bet ir kai kurie jūsų tautiečiai. Tačiau pas jus netrūko ir tokių šviesulių, apie kuriuos turėtų būti daugiau kalbama ir rašoma.
- Apie ką pasakojama „Izio ugnyje“?
- Ūkininkai Ona Paškauskienė ir jos vyras Vaclovas savo sodyboje Kaišiadorių rajone priglaudė iš Kauno geto pabėgusius septynis žydus – Etą, jos vyrą Izzy Ippą ir kitus jų šeimos narius.
Pabėgti iš koncentracijos stovyklos jiems taip pat padėjo lietuviai.
Paškauskai ir jų posūnis Stanislovas Krivičius paplatintose bulvių duobėse nuo nacių iš viso slėpė 13 žydų. Visi jie – Ednos artimieji, tarp bulvių tyliai sulaukę karo pabaigos.
Aprašiau tą išgyvenimą pragaro sąlygomis. Juk tos ilgos dienos buvo kupinos nerimo, baimės, meilės ir pasiaukojimo.
Pasaulyje apie holokaustą iki šiol labai daug diskutuojama. „Izio ugnis“ – mano indėlis į šias diskusijas.
- Kodėl knygą pavadinote būtent taip?
- Tarpukario Kauno advokato Izzy Ippo tėvams prieštaraujant vedyboms, porą užstojo jo sesuo Dvoira: „Neišskirkite jų. Ji – Izzy ugnis“.
Ši meilės istorija buvo nepaprasta, jos nesudaužė nei nacių mirties mašina, nei kitos negandos.
97 metų Edna iki šiol gyva, o Izzy mirė prieš 13 metų. Jų sūnus Jay Ipsonas – vienas Ričmonde veikiančio Holokausto muziejaus įkūrėjų.
Muziejuje įrengtos duobės primena šeimos slapstymosi Kaišiadoryse laikus.
- Apie ką rašote savo antrojoje knygoje?
- Tai bus istorinis romanas, pirmiausia skirtas paaugliams. Jį tikiuosi pabaigti dar šiemet.
Romanas, kurio veiksmas vyksta Kaune ir kitose Lietuvos vietose, suves draugėn lietuvius ir žydus.
Nenoriu plačiau pasakoti siužeto, nes jis dar gali pasikeisti.
Dirba žurnaliste
N.W.Beasley gimė 1945 metais JAV fermerių šeimoje Virdžinijos valstijoje. Baigusi ekonomikos mokslus, ji nuo 1979 metų dirbo korespondente žurnale „The Richmond News Leader“, kituose Virdžinijos spaudos leidiniuose.
Šiuo metu N.W.Beasley yra žurnalo „Richmond Magazine“ apžvalgininkė, jame turi nuolatinę skiltį. Dažniausiai rašo socialinėmis temomis, nagrinėja šeimos ir visuomenės problemas. Garsiausia N.W.Beasley knyga – dokumentinė apybraiža „Izio ugnis“.