Pastaruoju metu Žalgirio mūšio inscenizacijose, rengiamose
istoriniame Griunvaldo lauke netoli Olštyneko miesto Lenkijoje,
Vytauto vaidmuo nebuvo atliekamas.
Vytauto Didžiojo vaidmuo patikėtas 39-erių Lietuvos kariuomenės
karininkui kapitonui Donatui Mazurkevičiui. Jis buvo išrinktas iš
dvylikos norą pareiškusių kariškių ir policininkų.
Atrankoje, surengtoje vasario 19-ąją Vilniaus apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios
kuopos manieže, pretendentams teko atsakinėti į klausimus apie
Vytauto asmenybę, savo motyvaciją, užsienio kalbų mokėjimą,
gebėjimą valdyti žodį ir minią, vėliau - pademonstruoti jojimo
įgūdžius.
Vytautą Didįjį rinko komisijai pirmininkavo Vilniaus
universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas
Aleksiejus Luchtanas.
Renkant Vytauto vaidmens atlikėją jo išorinis panašumas su
žymiuoju karvedžiu nebuvo svarbus.
Per Žalgirio mūšį Vytautas, pasak A.Luchtano, jau buvo
maždaug 60 metų, karvedys buvo neaukšto ūgio, smulkaus kūno
sudėjimo, augino poilgius plaukus, barzdos neželdino. Išrinktam
Vytautui greičiausiai taip pat teks užsiauginti plaukus.
Kapitonas D.Mazurkevičius kariuomenėje tarnauja beveik 20
metų, nuo 1991 m. pabaigos, kai užsirašė į karius savanorius
Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinėje. Dabar
karininkas tarnauja Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune, eina
Ryšių su visuomene skyriaus viršininko pareigas.
D.Mazurkevičius yra baigęs istorijos studijas Vytauto Didžiojo
universitete, studijavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo
akademijoje, šiuo metu neakivaizdžiai mokosi magistrantūroje Karo
akademijoje.
Savo tėviškėje Kybartų kaime, Lazdijų rajone, karininkas yra
įkūręs Pietų Lietuvos istorijai skirtą muziejų „Jotvingių kiemas“.
Donatas jodinėti yra išmokęs dar vaikystėje, o savo kaime Dzūkijoje
kartu su broliais augina žirgą Dygą.
Karininkas yra vedęs, su žmona Loreta turi du sūnus ir dukrą.
Vytauto dešiniąja ranka, o jam negalint dalyvauti
inscenizacijoje - dubleriu buvo išrinktas 41-erių Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės
Raitosios kuopos vyresnysis patrulis Algis Norvaišas.
Vytautas Didysis kartu su savo raitąja riterių palyda į mūšio
inscenizacijos lauką, planuojama, ves maždaug 50 riterių, Trakų
pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovų ir jų
sąjungininkų. Pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių
laikotarpio Vytį, saugos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos
kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios
kunigaikštystės karių uniformomis.
Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ginklakaliai
Vytautui Didžiajam nukals šarvus. Tokie šarvai, pasak „Viduramžių
pasiuntinių“ vadovo Karolio Jankausko, gali sverti iki 30
kilogramų. Karvedžio žirgui taip pat bus padirbintas viduramžių
konstrukcijos balnas, puoštas kalinėto žalvario ornamentais
Planuojama, kad Žalgirio mūšio inscenizacijos Vytautas Didysis
pirmą kartą visuomenei prisistatys Visuomenės ir kariuomenės
vienybės šventėje gegužės 15-ąją Vilniaus Vingio parke.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti 1998
metais. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja
nuo 2004 m. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.
1410 m. liepos 15-ąją Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės
kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų
trukusią jo agresiją į Rytus.