Per J.Darulio knygos pristatymą sausakimšoje Klaipėdos universiteto
salėje Susisiekimo ministerijos vadovai, privačių įmonių valdytojai
susidomėję sklaidė beveik 700 puslapių veikalą, kuriame chronologiškai
užfiksuota visa šalies vidaus vandenų ir jūrų transporto istorija -
įvairių struktūrų kūrimo, jų valdymo procesai nuo 1990 iki 2008 metų.
Siekdamas atskleisti platesnę įvykių panoramą autorius nenusigręžė ir
nuo tolimesnių laikų - pateikė glaustą Lietuvos vandens transporto
kūrimo, valdymo, veiklos 1918-1989 metais apžvalgą. Ji susieta su
Klaipėdos ir Šventosios jūrų uostų plėtra, pastangomis vaduotis nuo
Maskvos įtakos iki Lietuvos nepriklausybės paskelbimo 1990 metais.
Metraščiu pavadintoje knygoje įvardyti beveik visi Seimo, Vyriausybės ir
Susisiekimo ministerijos veiksmai, sprendimai, svarbiausi teisės aktai,
priimti siekiant atnaujinti ir toliau plėtoti Lietuvos prekybos laivyną,
kurti vieningą Klaipėdos valstybinį jūrų uostą su jam priklausančiomis
komercinėmis krantinėmis, žeme, akvatorija, navigacijos įrenginiais.
„J.Darulio veikalas - fundamentalus, nes atspindi beveik viską, kas
padaryta perimant Lietuvos ekonomikai gyvybiškai svarbius vandens
transporto objektus, prekybos laivyną iš SSRS pavaldumo įmonių, kuriant
naujas valdymo struktūras, ugdant naujus specialistus. Patikėkite, tai
nebuvo lengvas procesas“, - per knygos pristatymą pažymėjo septyniose
vyriausybėse susisiekimo ministro pareigas ėjęs Jonas Biržiškis.
J.Darulio knyga žavėjosi ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga
Žalienė: „Sukaupęs ir apibendrinęs gausybę posėdžių, darbo grupių,
tarptautinių komisijų dokumentų, nutarimų, įsakymų jis parengė tokį
veikalą, kuris lyg kelrodis tarnaus ekonomikos analitikams, mokymo
įstaigoms, visiems, kas domisi šalies vandens transporto istorija“.
Per du dešimtmečius įvairiose vandens transporto valdymo struktūrose
dirbęs J.Darulis prisipažino pradžioje sau buvo užsibrėžęs kuklesnę
užduotį - tenorėjo parašyti memeuarus. Tačiau vartant per daugelį metų
sukauptą medžiagą, jam dingtelėjo mintis, jog niekas kitas išsamios
studijos apie vandens transportą bent jau artimiausiu laiku neparašys.
Širvintų rajono Juodiškių kaime gimęs J.Darulis - kvalifikuotas karinio
jūrų laivyno karininkas. Sovietmečiu baigęs net dvi aukštąsias karines
mokyklas jis tarnavo Baltijos jūros povandeniniame laivyne. 1980 metais
išėjęs į atsargą buvęs kariškis pirmojo rango kapitonas dešimtmetį
dirbo Lietuvos civilinės gynybos sistemoje.
„Net pats stebiuosi, kad pusę gyvenimo mokytas šaudyti ir skandinti
laivus, parašiau knygą apie tai, kaip jūros, upės ir uostai tarnauja
žmonėms. Geriau, kai valstybes jungiantys vandens keliai skatina ne
kariauti, o bendradarbiauti“, - pusiau juokais kalbėjo J.Darulis.
Kurį laiką ir Baltijos karinio jūrų laivyno valdymo tarnybose dirbęs
autorius prisipažino, jog rašant šią knygą jam labai pravertė štabo
karininko patirtis - į kraują įaugęs įprotis įdėmiai skaityti ir
saugoti kiekvieną dokumentą, viską iš anksto kruopščiai planuoti.
J.Daruliui teko dirbti su visais susisiekimo ministrais. Plačią
panoramą savo knygoje apglėbęs autorius prisipažino sąmoningai vengęs
vertinti už vandens transporto sistemos veiklą atsakingų institucijų
vadovų, politikų veiklą, jų sprendimus, klaidas, o tik glaustai
pažymėjęs, kur būta priešpriešos, įtampos, konfliktų, nesusipratimų.
„Nenorėjau piršti savo nuomonės. Manau, kad įdėmiems skaitytojams
dokumentai ir skaičiai viską pasakys“, - tvirtino metraštininkas,
neišsižadantis minties kada nors parašyti ir prisiminimų knygą.