Kalbėdamas apie Lietuvos valstybės raidą pastaruosius 20 metų,
Vilniaus universiteto docentas A.Jakubčionis svarstė, kad
Nepriklausomybė pirmiausia užtikrino galimybę pasirinkti gyvenimo
būdą.
„Man atrodo, pasisekė visiems ir gana paprastai. Vieni lengvai
įsiliejo į naują visuomenę, kiti gal sunkiau, bet tai
neišvengiama. Absurdas yra nesuvokti, kad ir pensininkai naudojasi
Nepriklausomybe. Nepriklausomybė davė teisę išvažiuoti, gyventi
žmoniškomis sąlygomis. Ar kas gali pasakyti, kad sovietmečiu buvo
geriau - trūko ir butų, ir automobilių. Iš Nepriklausomybės mes
tik laimėjom. Būti laisvam savoje valstybėje yra normalu. (...) Mes
esame protingi, galime pasirinkti, nebūtina žiūrėti „siaubiaką“
vietoj gero filmo“, - BNS sakė istorikas.
Jis tvirtino netikintis apklausomis, rodančiomis, kad tik
trečdalis šalies gyventojų laiko save patriotais, o kalbėdamas
apie didelę emigraciją pabrėžė, kad lietuviai visais laikais
išvažiuodavo ieškodami geresnio gyvenimo.
„Dauguma dabar burbančių tiesiog yra nepatenkinti, bet negalima
sakyti, kad jie nėra patriotai. (...) Žmonės visada norėjo kažkur
važiuoti - priimkime tai kaip natūralų dalyką, bet, aišku,
vistiek gaila. (...) Aš nesuabsoliutinu išvažiavusiųjų, bet
dauguma jų ten ne bankus valdo - dirba kaip žemesnės kvalifikacijos
specialistai. Jei žmogus nenori geresnio darbo, tai jo pasirinkimas.
Niekas tau darbo neatkiš, pats save turi siūlyti, įrodyti kad tai
gali dirbti“, - samprotavo A.Jakubčionis.
Pasak jo, Nepriklausomybės Akto signatarai turėjo tikslą
atkurti Lietuvą. Tačiau, anot jo, skandinaviškos gerovės
valstybės sukūrimas užtrunka ilgai.
„Signatarai turėjo tikslą atkurti Lietuvą. Tai jie ir padarė,
tobulų institucijų tuo metu nebuvo įmanoma sukurti. Jie padarė
viską, ką žadėjo, atmeskime kaltinimą, kad kūrėjai ne tą
sukūrė“, - sakė A.Jakubčionis.
„Atgimimo pradžioje buvo suformuota mintis - po penkerių metų
gyvensime kaip Švedijoje. Kiek ji ėjo į savo gerovę - daugybę
metų. Mums visko reikia greitai ir geriausiai. Taip nebūna. Iš to
kyla nusivylimas - kai žmonės tiki, kad labai labai gerai
gyvensime“, - kalbėjo istorikas.
Jo teigimu galima išskirti kelis Nepriklausomybę atkūrusios
Lietuvos raidos etapus, tačiau vardindamas juos jis pabrėžė, kad
greitai bus užmirštas vadinamasis Baltijos tigro etapas.
„Pirmiausia, apie dvejus metus truko valstybės kuriamasis darbas
- iš esmės sukuriamos institucijos, priimama Konstitucija,
pasiekiamas diplomatinis pripažinimas. Antras etapas, kuris truko
apie aštuonerius metus, tai laipsniškas ekonomikos pertvarkymas,
trumpiau tariant, privatizavimas. Kitas Lietuvos raidos etapo bruožas
- Lietuvos įsitvirtinimas tarptautinėje arenoje, įstojimas į
Europos Sąjungą ir NATO. Na, ir turbūt nepasiteisinęs tikėjimas,
kad Lietuva taps Baltijos tigru. 2005-2008 metais buvo aiškinama, kad
Lietuva pagal ekonominį vystymąsi taps Baltijos tigru. Manau, šitas
etapas bus greitai užmirštas“, - kalbėjo A.Jakubčionis.
Jis prognozavo, kad politinė šalies sistema, nors turinti
1918-1940 metus primenančio politinio nepakantumo, plėtosis kaip ir
kitose šalyse.
„Politinė įtampa buvo visą laiką, ir aš čia nematau nieko
naujo. (...) Politinė raida turbūt formuosis kaip ir kitose
valstybėse - viena pagrindinė jėga laimi vienus rinkimus ir prie
jų prisijungia tie, kurie visada gali prisijungti, per kitus rinkimus
kitos pakraipos pagrindinė jėga ir tie, kurie visada gali
prisijungti“, - sakė istorikas.
Gretindamas Lietuvos valstybės išlikimo perspektyvas 1940 ir
2010 metais, jis pabrėžė, kad Europa tapo civilizuotesnė ir
nelinkusi visko spręsti jėga.
„Kitas dalykas, jei kalbame apie Rusiją. (...) Rusijos istorinė
tradicija - jei jau buvo, tai ir turi priklausyti. (...) Aš žiūriu
gana paprastai - jei Rusija atkūrinės savo imperiją, pirmiausia ji
sieks, kad į imperiją įeitų slavų valstybės, Rusija be Kaukazo -
ne Rusijos imperija. Vadinasi to, kol Rusija neabsorbavo Baltarusijos,
Ukrainos, Užkaukazės, tol aš dėl Lietuvos ateities ramus“, -
teigė A.Jakubčionis.
Vis dėlto faktą, kad Lietuva XX amžiuje dukart sugebėjo
sukurti nepriklausomą valstybę, istorikas vadino ne sėkme, o
dėsningumu. Pasak jo, stiprus valstybingumo siekis Lietuvoje
susiformavo iki XX amžiaus, o vėliau liko ir esant nepriklausomai
valstybei.
„Sovietinė okupacija įrodė, kad šitas jausmas stiprus, nes
kildavo masiniai protestai - tarkime, 1956 metų demonstracijos
Vėlinių metu ar demonstracijos Kaune po Romo Kalantos susideginimo
1972 metais. Iš esmės jų potekstė buvo viena - mes norime būti
nepriklausomi. Vadinasi, Lietuvoje buvo labai stiprus
Nepriklausomybės jausmas, išaugo žmonių karta, kuri neužmiršo
Nepriklausomybės, išsaugojo šitą jausmą ir, atsiradus progai, ja
pasinaudojo - atkūrė Lietuvos valstybę“, - sakė A.Jakubčionis.
Lietuva ketvirtadienį švenčia Nepriklausomybės atkūrimo
dvidešimtmetį.
1990 metų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis
Seimas priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame
rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas
Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol
yra nepriklausoma valstybė.