Ką daryti, kai tautos didvyriais laikytų asmenų reputaciją suteršia netikėtai paaiškėję kompromituojami biografijos faktai?
Ar tikėti demaskavimu, o gal demaskuotojus apšaukti priešais? Toks klausimas lenkams iškyla jau ne pirmą kartą.
Audros dėl biografinių knygų
Praėjusią vasarą Varšuvoje užvirė ginčai dėl demaskuojamos dviejų jaunų istorikų knygos. Mat ji pasakojo apie tariamas legendinio antikomunistinės profsąjungos „Solidarnosc“ vadovo, Nobelio Taikos premijos laureato, buvusio prezidento Lecho Walęsos sąsajas su komunistinio saugumo tarnybomis.
Praėjusią savaitę dar didesnę audrą sukėlė biografinė knyga apie Ryszardą Kapuscinskį. Šis prieš trejus metus miręs žurnalistas ir rašytojas Lenkijoje laikomas ne tik kone garsiausiu šalies žurnalistu, bet ir siūlomas į Nobelio literatūros premijos kandidatus.
R.Kapuscinskis išgarsėjo reportažų knygomis apie regėtus karus, diktatūras, perversmus Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Jis kartu su fantastikos rašytoju Stanislawu Lemu buvo labiausiai į užsienio kalbas verčiamas lenkų autorius.
Žymiausias Lotynų Amerikos rašytojas Gabrielis Garcia Marquezas šį lenką pavadino nepralenkiamu reportažų meistru. Ir buvo pakvietęs dėstyti savo įkurtoje žurnalistikos mokykloje.
Kritikai padarė reklamą
Todėl nenuostabu, kad žurnalisto Arturo Domoslawskio knyga „Kapuscinskis be išsigalvojimų“ („Kapuscinski Non-Fiction“), visiškai kitokiu aspektu parodanti šalies garsenybę, neliko nepastebėta.
Varšuvos knygynuose vos pasirodžiusi knyga pirmąją dieną buvo tiesiog nušluota nuo knygynų prekystalių. Iš karto parduoti visi 45 tūkstančiai knygos egzempliorių, o leidėjui teko skubiai užsakyti kur kas didesnį papildomą tiražą.
Gali būti, kad skaitytojų susidomėjimą šia biografija dar labiau padidino našlės Alicjos Kapuscinskos padaryta reklama. Mat našlė bandė teismuose uždrausti knygos, esą žeminančios rašytojo atminimą, platinimą.
Arkivyskupo Jozefo Zycinskio ir antinacistinio Varšuvos sukilimo dalyvio, buvusio užsienio reikalų ministro Wladyslawo Bartoszewicziaus raginimai boikotuoti knygą dėl paviešintų tautos didvyrio intymaus gyvenimo paslapčių irgi netikėtai sulaukė atvirkštinio poveikio.
Agentas, melagis, mergišius
Nepaisant audringos dalies visuomenės reakcijos, A.Domoslawskį sunku kaltinti paviršutiniškumu ir neobjektyvumu. Jis net trejus metus studijavo R.Kapuscinskio archyvus ir visame pasaulyje susitikinėjo su R.Kapuscinskį pažinojusiais žmonėmis.
O rezultatas pasirodė stulbinamas. A.Domoslawskis demaskavo, kad anglų kalbos nemokėjusį R.Kapuscinskį Lenkijos žinių agentūra PAP dirbti korespondentu į Indiją išsiuntė tik raginama komunistų partijos lyderių. Mat žurnalistas buvo tapęs saugumo agentu.
A.Domoslawskis priminė, kad R.Kapuscinskis idealizavo Afrikos ir Azijos darbininkų kovą su engėjiška diktatūra. Bet jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad šis žurnalistas labai ilgai buvo abejingas kruviniems susidorojimams su streikininkais gimtinėje.
Be to, pasirodo, Lenkijoje žlugus komunistų valdžiai, R.Kapuscinskis melagingai perrašė ir savo paties šeimos istoriją. Esą jo tėvas 1939 m. kartu su kitais šalies patriotais buvo rusų vežamas sušaudyti į Katynę, bet paspruko iš traukinio.
Paaiškėjo ir tai, kad R.Kapuscinskis melagingai buvo apsiskelbęs garsiausio Lotynų Amerikos revoliucionieriaus Che Guevaros draugu, nors į Lotynų Ameriką lenkas nuvyko jau po revoliucionieriaus mirties.
Biografas atskleidė, kad apskritai daugelis R.Kapuscinskio skelbtų dalykų buvo jo vaizduotės, o ne žurnalisto darbo vaisius. Rašytojo talentą šis žurnalistas galbūt ir turėjo, bet visuomenę tiesiog vedžiojo už nosies.
R.Kapuscinskis visą gyvenimą, pasirodo, apgaudinėjo ir žmoną. Net 32 metus jis slapta susitikinėjo su viena meiluže.
Beje, tuo pat metu jis turėjo ir daugybę kitų trumpalaikių meilės romanų – su jaunomis studentėmis, subrendusiomis literatūros mėgėjomis ir netgi su kolegų žmonomis.
Piktinasi senoji karta
Vis šie Lenkijos žurnalisto gyvenimo faktai Lietuvai galbūt ir nebūtų labai įdomūs. Bet visuomenės diskusija kai ką primena.
Dienraštis „Polska The Times“ tvirtina, kad skandalas iš esmės kilo todėl, jog senoji karta tebesivadovauja sovietiniu mentalitetu. Juk anksčiau apie žinomas asmenybes buvo rašoma vien teigiamai. Neigiamai – tik apie priešus ar išdavikus.
Dienraštis „Dziennik“ irgi giria biografiją už tai, kad joje pateikiamas nepagražintas daugiasluoksnis ir komplikuotas herojaus portretas.
Dešiniosios pakraipos „Rzeczpospolita“, agituojanti šalyje vykdyti radikalią komunistinių agentų liustraciją, A.Domoslawskį ne tik giria, bet ir kaltina baikštumu. Esą jis, paviešinęs R.Kapuscinskio sąsajas su komunistine žvalgyba, herojaus tiesiogiai nepasmerkė.
Mokinys išdavė mokytoją?
Tačiau karščiausios diskusijos užvirė įtakingiausiame šalies dienraštyje „Gazeta Wyborcza“. Mat R.Kapuscinkis mėgo šiame laikraštyje spausdinti savo kūrinius, lankytis redakcijoje, o A.Domoslawskis dabar jame dirba.
Dalis laikraščio darbuotojų negailestingai kritikuoja A.Domoslawskį. Jie primena, kad R.Kapuscinskis jį laikė savo mokiniu ir draugu, kviesdavosi į namus. Šie kritikai teigia, kad A.Domoslawskis nusižengė elementariai moralei, nes apjuodino jį svetingai priėmusią šeimą.
Našlė A.Kapuscinska teigia, esą A.Domoslawskis ją apgavo, nes tvirtino su mirusiojo archyvais norintis susipažinti rengdamas knygą apie jo laimėjimus. Panašiai teigia ir leidyklos „Znak“ vadovai, kurie atsisakė spausdinti minėtą biografiją.
Bet ar už sprendimą paskelbti netikėtai paaiškėjusią tiesą tikrai moraliau būtų ją nuslėpti?
Vieno atsakymo Lenkijos visuomenė neranda.