Dienraščio „Bild“ užsakymu tyrimų instituto „Emnid“ atlikta
apklausa, kurioje dalyvavo 1 001 respondentas, taip pat parodė, kad
16 proc. žmonių laikosi nuomonės, jog anksčiau smarkiai nekęstos
sienos atstatymas „būtų geriausias dalykas, kuris gali nutikti“.
Tyrimas parodė, jog žmonių pozicija šiuo klausimu beveik
nepriklauso nuo to, kur jie gyvena: 23 proc. rytinėje šalies dalyje
gyvenančių apklaustųjų ir 24 proc. respondentų iš Vakarų
Vokietijos nurodė, jog galėtų pritarti naujos sienos iškilimui.
155 kilometrų ilgio užtvara, kurią 1961 metų rugpjūčio
13-osios naktį komunistinės valdžios nurodymu paskubomis įrengė
dešimtys tūkstančių sargybinių, kareivių ir policininkų,
padalijo Berlyną į dvi dalis ir tapo Šaltojo karo laikų Europos
padalijimo į Rytų ir Vakarų blokus simboliu.
1989 metų lapkričio 9 dieną per taikią revoliuciją ši iena,
komunistų režimo oficialiai vadinta „antifašistine apsaugine
užtvara“, buvo nuversta ir šimtai tūkstančių Rytų Vokietijos
gyventojų plūstelėjo į Vakarus.
Pernai 20-osios Berlyno sienos griūties metinės buvo paminėtos
emocinga ceremonija prie Brandenburgo vartų, kurioje dalyvavo
dešimtys buvusių ir esamų pasaulio šalių lyderių, o į
susirinkusiuosius vaizdo pranešimu kreipėsi JAV prezidentas Barackas
Obama.