Tokie duomenys skelbiami ministerijos parengtoje minėjimo
ataskaitoje, kurią trečiadienį turėtų tvirtinti Vyriausybė.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad iš anksčiau numatytų 32
programos įgyvendinimo priemonių kai kurių įvykdyti nepavyko dėl
lėšų trūkumo. Tai daugiausia tokios priemonės, kurias
įgyvendinti buvo pavesta Lietuvos nacionaliniam radijui ir
televizijai (LRT).
Liko nesurengtas vaikų piešinių konkursas „Piešiame Baltijos
kelią“, patriotinės dainos konkursas ir koncertas „Laisvės dainos“,
nesukurtas dokumentinis filmas „Laisvės pašaukti“, radijo spektaklis
„Kelyje“.
Vietoj kai kurių priemonių įgyvendintos kitos: užuot rengus
Lietuvos keliautojų estafetę dviračiais „Baltijos keliu“ vyko
estafetinis bėgimas „Širdis plaka Baltijai“, vietoj trijų Baltijos
šalių keliautojų sąskrydžio - sveikuolių žygis „Baltijos
keliu“.
Minint „Baltijos kelio“ jubiliejų, vyko apie 30 renginių ir
akcijų, tarp jų - aviatorių skrydis „Baltijos keliu“, keletas
estafetinių bėgimų. Viename iš jų, taip ir pavadintame „Baltijos
kelias“, suskaičiuota per 500 dalyvių.
Muziejuose, viešosiose bibliotekose, kultūros įstaigose,
užsienyje vyko 43 parodos, parengtos 3 edukacinės programos.
Nacionaliniai ir savivaldybių muziejai atnaujino 20 ekspozicijų,
kuriose demonstruojami fotodokumentai.
Taip pat 2009-ieji „Baltijos keliui“ reikšmingi tuo, kad ši
akcija įtraukta į UNESCO programą „Pasaulio atmintis“. Parengti
dokumentai ir jį įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
„Baltijos kelio“ akcija įvyko 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną,
minint stalininės Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos
pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto bei jo slaptųjų protokolų,
kuriais neteisėtai pasidalyta Europa, 50-ąsias metines.
Akcijos metu už rankų susikibę trijų Baltijos šalių
piliečiai sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. „Baltijos
kelyje“ dalyvavo apie 2 mln. žmonių.
Po dvejų metų pasaulis pripažino nepriklausomas Lietuvos,
Latvijos ir Estijos valstybes.