Panevėžio apygardos teismas pagrasino, kad jei kaltinamasis dar
neatvyks, jis bus atvesdintas. Procesą tikimasi pradėti po mėnesio.
Genocido baudžiamojoje byloje siekimu fiziškai sunaikinti vieną
paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antaną Kraujelį kaltinami keturi
Lietuvos gyventojai, tarp jų - pirmasis atkurtos Lietuvos vidaus
reikalų ministras Marijonas Misiukonis.
M.Misiukonis neigia kaltinimus.
„Aš neigiu. Byloje yra medžiaga, kuri neįrodo, kad aš kaip
pareigūnas tuometinis ir kiti šiuo metu kaltinami asmenys norėjome
Antaną Kraujelį sunaikinti“, - sako buvęs ministras.
Tuo metu žuvusio partizano artimieji teigia siekiantys
teisingumo.
„Aš noriu, kad pasakytų tie čekistai, kur užkasė brolį.
Daugiau aš nieko nenoriu“, - kalbėjo partizano sesuo Janina
Šyvokienė.
Ši byla į Panevėžio apygardos teismą grįžo iš Lietuvos
Apeliacinio teismo, kuris panaikino Panevėžio teismo sprendimą,
kuriuo norėta atsisakyti nagrinėti A.Kraujelio žūties bylą.
Grąžindamas bylą prokuratūrai Panevėžio apygardos teismas,
be kita ko, nurodė, kad reikėtų išsamiau ištirti ir įvertinti
paties A.Kraujelio veiksmus, siekiant nustatyti, ar jo elgesys buvo
tinkamas.
„Tačiau prokurorai primena, kad Lietuvos partizanui A.Kraujeliui
yra suteiktas teisinis Kario savanorio statusas (po mirties),
vyresniojo leitenanto laipsnis, jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III
laipsnio ordinu, ir šie sprendimai nėra panaikinti. Todėl nėra
pagrindo jo veiksmų vertinti neigiamu aspektu“, - teigiama
Panevėžio apygardos prokuratūros pranešime.
Panevėžio apygardos prokurorai pernai perduotoje nagrinėti
apygardos teismui didelės apimties baudžiamojoje byloje nustatė 10
asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai
sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui
dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu
lėmė Lietuvos partizano A.Kraujelio žūtį.
Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau yra
mirę.
Po 17 persekiojimo ir siekimo susidoroti su paskutiniuoju
Aukštaitijos partizanu metų A.Kraujelis, slapstęsis vienoje
sodyboje, kurią apsupo ginkluoti okupacinių sovietinių struktūrų
operacijos dalyviai, 1965 metų kovo 17 dieną nusišovė.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo
penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos
galvos.