Buvęs SS smogikas Heinrichas Boere ne kartą
buvo
prisipažinęs dėl šaltakraujiškai įvykdytų
žmogžudysčių, tačiau šešis
dešimtmečius sugebėjo išvengti
teisingumo, 1947 metais pabėgęs iš
karo belaisvių stovyklos ir
grįžęs į gimtąją Vokietiją.
Invalido vežimėlyje sėdintis H.Boere, vilkintis raudonos ir
baltos
spalvos dryžuotą megztinį, pilkas kelnes ir avinti sandalus,
nerodydamas
emocijų išklausė nuosprendžio, kuris buvo perskaitytas
sausakimšoje
teismo salėje.
„Šie nužudymai buvo įvykdyti visiškai nesirenkant“, - sakė
pirmininkaujantis
teisėjas Gerdas Nohlis (Gerdas Nolis) Vokietijos
vakariniame Acheno
mieste.
Byloje, kuri tikriausiai yra viena iš paskutiniųjų, susijusių
su
Antrojo pasaulinio karo metais nacių įvykdytais karo
nusikaltimais,
prokurorai siekė, kad H.Boere būtų nuteistas kalėti
iki gyvos galvos
dėl vaistinininko Fritzo Bicknese,
dviračių
krautuvės savininko Teuniso de Grooto ir
Franso
Willemo Kusterso šaltakraujiško
nužudymo.
H.Boere, kuris šiuo metu gyvena vienuose slaugos namuose
Vokietijoje,
anksčiau šešis dešimtmečius sugebėdavo išsisukti
nuo teisingumo,
nors ne kartą yra prisipažinęs dėl įvykdytų
žmogžudysčių.
„Taip, aš jų atsikračiau, - jis pasakojo žurnalui „Focus“ 2008
metais.
- Tai nebuvo sunku. Tereikia paspausti pirštą... Pykšt!
Negyvas!“.
Tačiau jis taip pat tvirtina, kad priklausė SS specialiųjų
pajėgų
padaliniui, kuriam buvo patikėta žudyti įtariamus
pasipriešinimo
narius arba šalininkus, todėl jis negalėjo
atsisakyti vykdyti
įsakymų, nes būtų atsidūręs koncentracijos
stovykloje.
H.Boere gimė Vokietijos mieste Ešveileryje olando ir vokietės
šeimoje,
kuri persikėlė gyventi į Nyderlandus, kai jų sūnui buvo
dveji. Jis
užsirašė savanoriu į „Waffen SS“ 1940 metais ir kovėsi
Rytų fronte,
iš kurio grįžo 1943 metais.
1945 metais H.Boere pakliuvo į nelaisvę ir kurį laiką praleido
įvairiose
karo belaisvių stovyklose, o 1947 metų birželį jam
pavyko pabėgti,
sakoma teismui pateiktuose dokumentuose.
1954 metais jis grįžo į Vokietiją ir dirbo angliakasiu iki
1976
metų.
H.Boere buvo už akių nuteistas myriop Amsterdame 1949 metais.
Vėliau
šis nuosprendis buvo pakeistas įkalinimu iki gyvos galvos.
Po Niurnbergo tribunolo, kuriame keli aukšti nacių pareigūnai
buvo
nuteisti myriop, Vokietijos institucijos ištyrės daugiau nei 25
tūkst.
įtariamų nacių bylų, tačiau daugelis jų nebuvo perduotos
teismui.
Tačiau pastaruoju metu, kai daugelis Antrojo pasaulinio karo
liudininkų
yra vyresni nei 80 metų, buvo suimti keli įtariami karo
nusikaltėliai
ir įvyko teismo procesai.
Bene didžiausio atgarsio sulaukė 89 metų Johno Demjanjuko
stojimas prieš Miuncheno teismą praeitų metų
lapkritį.
Šis asmuo kaltinamas prisidėjęs prie 27 900 žmonių nužudymo
Ukrainoje
veikusioje Sobiboro mirties stovykloje. Pasak prokurorų,
Demjanjukas
buvo vienas iš tos stovyklos sargybinių.