„Šiandien mes, galima sakyt, gyvename turėdami daugiau asmenines
laisves, bet stokodami politinių, ir tų politinių laisvių nelabai
pasigesdami“, - BNS pirmadienį po Vilniaus savivaldybėje vykusios
konferencijos apie šiuolaikinį istorijos mokymą tvirtino
visuomenininkas.
Jo manymu, Lietuvoje laisvė dažniau siejama su laisve nuo
valdžios kišimosi nei su laisve dalyvauti politiniame šalies
gyvenime.
„Šiandien laisvės samprata yra daugiau liberali negu
respublikoniškoji, daugiau pabrėžiama ta negatyvioji laisvė
filosofine prasme, tai yra „laisvė nuo“, laisvė nuo valdžios
kišimosi į mūsų reikalus, (..) ekonominė laisvė žmogaus, bet ne
politinė laisvė dalyvauti respublikos reikalų tvarkyme“, - teigė
D.Kuolys.
Tuo metu šiandieninėje Lietuvoje respublikos idėjos,
pabrėžiančios piliečių dalyvavimą svarstant bendrus klausimus,
plėtojimo D.Kuolys teigė pasigendantis.
„Respublikos idėja, aš manu, kad viešuosiuose tekstuose nėra
išplėtota. (...) Mes turėtume ir istoriją permąstyti, krašto
istoriją“ - teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorius.
Jis pažymėjo, kad respublikoniškajai politinei minčiai
būdingos piliečių dalyvavimo, įstatymo viršenybės bei bendrojo
gėrio sąvokos vyravo krikščioniškos Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės (LDK) politiniame gyvenime.
„Šitas respublikoniškas žodynas Lietuvos įstatymuose, krašto
privilegijose yra vartojamas jau nuo XV amžiaus pradžios“, - sakė
D.Kuolys.
Pasak jo, parlamentarizmo pagrindai Lietuvoje buvo padėti XV
amžiaus viduryje, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras
išplėtė bajorijos galias, o 1492-ųjų metų Aleksandro privilegija
žymi aristokratinės Lietuvos Respublikos sukūrimą.
„Sodindama į sostą, (...) ponų taryba (...) surašo Aleksandrui
krašto įstatymą, krašto privilegiją tokią, pagal kurią
viešuoju gėriu pradeda iš esmės rūpintis ponų taryba. Ji perima
ir vykdomąją valdžią, ir pasakoma, kad be viešpačių tarybos
negali būti leidžiami įstatymai. (...) Iš tikrųjų 1492-ieji
metai yra aristokratinės Lietuvos Respublikos sukūrimas“, - sakė
D.Kuolys.
Pasak jo, nors politiniame ir visuomeniniame gyvenime realiai
vyravo kiti, neretai oligarchiniai, principai, svarbi pati
respublikoniškųjų idėjų sklaida viešajame diskurse.