Svarbiausią mūšio sceną vaizduoja 1100 specialiai šiam
projektui nulietų ir nudažytų 5 centimetrų aukščio kareivių
figūrėlių.
Pasak istorikų darbo grupei vadovaujančio Dariaus Barono,
daugiausiai klausimų kilo, kaip reikėtų perteikti riterius, jų
ginklanešius ir pėstininkus veiksmo metu. „Nors maketas savo esme -
tai „sustabdyta akimirka“, bet tuo pačiu jis turi būti iškalbingas
dalykiniu ir siužetiniu aspektu“, - pranešime spaudai cituojamas
istorikas.
Anot jo, pirmiausia reikėjo apsispręsti, kaip vaizduoti karius,
ginkluotus Žalgirio mūšio laikams būdingais ginklais. Sunkiausia
esą buvo apsispręsti dėl lietuvių ir totorių ginkluotės, nes iki
šiol atliktų rekonstrukcijų nepakanka.
„Antruoju atveju, reikėjo apsispręsti, kaip vaizduoti naujai į
mūšį stojančius karius ir tuos jų draugus bei priešus, kurie
mūšio lauke plūkėsi ne vieną valandą. Tikimės, kad šiuos
pagrindinius momentus maketo kūrėjams pavyks perteikti tiek, kiek
leidžia jų meno galimybės, o galutinis rezultatas bus pakankamai
dramatiškas ir įtemptas“, - tvirtino D.Baronas.
Anot sumanymo autorių, 20 kvadratinių metrų dydžio maketo yra
ne tik rekordiškai didelis, bet viliamasi, kad ir istoriškai
tiksliausias.
Maketo sukūrimą parėmė bendrovė „Stumbras“.
Planuojama, kad Žalgirio mūšio maketas bus sukurtas iki mūšio
metinių dienos - liepos 15-osios.
Maketas kuriamas Lietuvos nacionalinio muziejaus dirbtuvėse,
vėliau dalimis bus perkeltas eksponuoti į muziejaus patalpas, kur
nuo vasaros jį galės išvysti visi lankytojai.
Istorikų darbo grupėje be Dariaus Barono taip pat dirba Lietuvos
istorijos instituto specialistai Artūras Dubonis, Rimvydas
Petrauskas, Gitana Zujienė ir Gintautas Rackevičius.
Pernai spalio pradžioje Seimas 2010-uosius paskelbė Žalgirio
mūšio metais.
Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių
viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės
kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių
ordiną. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į Rytus.