Per istorinį paveldą - į vieningą kaimynystę (nuotraukos)

Galbūt tai pirmas žingsnis į tvirtesnį Rusijos ir kitų Rytų Europos valstybių bendradarbiavimą? Ar tik po tokių tragedijų įmanomas nuoširdesnis dialogas su Rusija? Ir apskritai kaip išlaikyti tvirtus kaimyninius ryšius Rytų Europos regiono valstybėms?

Vienas iš būdų - tamprus kaimyninių šalių dialogas su praeitimi, istoriniu paveldu. Lietuva šioje srityje jau antri metai žengia tvirtus žingsnius, kurdama „Istorinės atminties instituto“ išugdytą projektą „Magnus Ducatus Lithuaniae“ (MDL). Šis projektas - istorinio paveldo perkėlimas į virtualią erdvę, joje atkuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) idėją.

Informacinė regiono sistema - virtualus istorinis archyvas - ne tik pagerina prieinamumą prie kaupiamo lobyno (dokumentinio, kilnojamojo ir nekilnojamojo paveldo), bet ir supažindina visuomenę, koks yra likęs istorinis paveldas už mūsų valstybės ribų.

Projektas „Magnus Ducatus Lithuaniae“ (MDL) skirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai ir apima šalis, turinčias bendrą istorinį paveldą - Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją ir Rusiją.

Šiose šalyse nykstantys dvarai, pilys, bažnyčios, vienuolynai, didikų portretai, dokumentacija - nufotografuojami, paverčiami skaitmeninėmis laikmenomis ir keliami į svetainę www.mdl.lt, virtusia savotišku virtualiu ir nuolat kaupiamu istorijos archyvu.

Tokiu būdu formuojama virtuali išblaškyto LDK paveldo saugykla, pagerinamas jo prieinamumas bei užtikrinamas virtualus jo išsaugojimas.

„Per šį paveldą galime siekti dialogo su kaimyninėmis šalimis. Jis pasitarnauja konstruojant Lietuvos užsienio politiką su artimiausiomis kaimynėmis. Tai savotiška jungiamoji grandis, tiltas tarp valstybių. Projektas svarbus ir europietiškos regioninės tapatybės formavimui, ir artimos kaimynystės politikai“, - teigė šio projekto administratorė, istorijos daktarė Genutė Kirkienė.

Dėl vieno portreto - milžiniškas darbas

Projektas laikosi ant kelių istorikų entuziastų pečių, kuriuos sutvirtina Užsienio reikalų ministerijos (URM) Vystymosi ir bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento finansinė parama.

Idėjos generatorius - prof. Alfredas Bumblauskas, projekto variklis - istorinės informatikos specialistė Inga Leonavičiūtė, projekto koordinatorė - dr. G.Kirkienė.

Norint, kad vienas didiko portretas „įkristų“ į virtualų istorijos archyvą, būtina atlikti milžinišką darbą. Tikrinti informaciją, aplankyti archyvą ar privačią kolekciją, tikrinti autentiškumą, fotografuoti, perkelti informaciją, programuoti, jei reikia - sukurti interaktyvų žemėlapį.

Jei paveikslai nėra eksponuojami, reikia susitarti su saugyklomis ar privačiais kolekcionieriais. Dažnai tenka laukti arba ieškoti kitų kontaktų.

„Vieno didiko portreto suradimas - tarsi ekspedicija, iššūkis. Apvažiuoji didžiules teritorijas ir gali nerasti reikiamo paveikslo, - pasakoja dr. G.Kirkienė. Pasak istorikės, ypač sudėtinga situacija Lvove, kur glūdi klodai niekur neeksponuojamų LDK didikų portretų.

Virtualus archyvas pildomas Kosto Šukevičiaus fiksuojamais Baltarusijos panoraminiais objektais, dr. Marijos Matušakaitės ir fotografo Klaudijaus Driskiaus atliktų ekspedicijų dėka yra sukaupta solidi LDK didikų portretų kolekcija.

Virtualią kolekciją papildo interaktyvus žemėlapis, objektų aprašai su ikonografine ir tekstine medžiaga. Prie duomenų bazės kaupimo prisideda ir mokslininkai iš Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos.

„Šio projekto dėka pavyko pasiekti dialogą su kaimyninių šalių mokslininkais. Su Baltarusijos mokslininkais nuolat keičiamės medžiagomis. Baltarusiai siunčia mums informaciją apie įvykusias konferencijas, išleistas knygas, renginius, seminarus LDK tematika. Visa tai stengiamės dėti į puslapį.

Bendradarbiaujame ir su lenkais, iš jų muziejų ir archyvų gauname skaitmeninę informaciją. Lenkai yra stipriai pažengę virtualios bibliotekos kūrime“, - pasakojo I.Leonavičiūtė.

Didžiausi srautai į virtualųjį istorijos archyvą krenta iš Baltarusijos istorinio paveldo.

Nufotografuoti visi Gardino srityje esantys istorinio paveldo objektai (3D formato panoraminėmis nuotraukomis). Taip pat fotoblykstėmis išnarstyti Minsko ir Bresto regionai.

Šių darbų dėka galima surengti virtualią kelionę po nufotografuotas bažnyčias, pilis, dvarus, apžiūrėti paveikslus, interjerą, eksterjerą.

„Ne paslaptis - Baltarusijoje paveldas yra naikinamas. Bažnyčios nyksta tiesiog dienomis - jos nuolat apvalomos, restauruojamos. Po kiek laiko pažvelgi į nuotrauką ir neatpažįsti, kaip tai pasikeitę. Todėl šis projektas virtualioje erdvėje išsaugo tai, kas negailestingai nyksta“, - įsitikinusi I.Leonavičiūtė.

Projekto vadovų ateities vizija - ambicinga. Planuojama skaitmeniniu būdu į lobyną perkelti Lietuvos metriką, sudėti nuotraukas su Radvilų - Radvilos Našlaitėlio, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Mikalojaus Radvilos Juodojo - šarvais, pateikti jų likimą ir dabartinę būklę.

Ambicijos ne visada sutampa su finansinėmis galimybėmis. Projekto kasą per metus pasiekia kukli 7,5 tūkst. litų finansinė injekcija. Šią sumą 40 procentų nukerpa mokesčiai, likusi dalis atitenka autoriniams darbams, kelionėms, įrangai (skaidrėms, šaltiniams, kompiuteriams) įsigyti.

Jei finansavimas nutrūks - nutrūks ir kelionės į Baltarusiją. Tačiau projekto kūrėjai tikina, jog ir sustingęs finansinis srautas nesustabdys jau daugiau nei dvejus metus vykstančio darbo.