30 proc. Rusijos gyventojų mano, kad po 50 metų „Lenino
neprisimins niekas, išskyrus istorikus“, rodo šią savaitę
paskelbti apklausos, kurią surengė valstybinė viešosios nuomonės
tyrimo agentūra VCIOM.
Bolševikų partijos ideologas, vadovavęs 1917 metų Spalio
revoliucijai, Rusijoje tebėra gana gerai žinomas, o visoje šalyje
tebestovi beveik 17 tūkst. jo statulų.
Tačiau beveik du trečdaliai jaunesnių nei 25 metų respondentų
pareiškė Leninu „nesidomintys“, nurodė VCIOM.
Leninas, kurio balzamuoti palaikai tebelaikomi Maskvos Raudonojoje
aikštėję stūksančiame mauzoliejuje, iki Sovietų Sąjungos
žlugimo 1991 metais buvo garbinamas tarsi šventasis.
Valdant komunistiniam režimui, Lenino portretai kabodavo netgi
vaikų darželiuose, o vaikai mokydavosi eilėraščius apie šį
lyderį.
Vėliau jiems būdavo aiškinamas, kad po Lenino mirties ištyrus
jo smegenis viename Maskvos institute buvo rasta neabejotinų
genialumo požymių.
„Leniną nuo pjedestalo nuvertė Persitvarkymas, - sakė politikos
apžvalgininkas Glebas Pavlovskis. - Naujoji Rusija nenorėjo sieti
savo šaknų su 1917 metų revoliucija ir troško užmiršti Leniną“.
Rusijos komunistų partija ir jos ištikimiausi šalininkai
ketvirtadienį savo buvusio lyderio gimtadienį mini eisenomis
daugelyje šalies miestų, tačiau postsovietiniu laikotarpiu Lenino
populiarumas aiškiai išblėso.
Per pastaruosius du dešimtmečius Rusijos gyventojų, manančių,
jog Leninas yra „svarbiausias pasaulio veikėjas“, sumažėjo beveik
perpus - nuo 72 iki 34 proc., nurodo nepriklausomas visuomenės
nuomonės tyrimų centras „Levada“.
Praėjusių metų balandžio 1-ąją Sankt Peterburgo centre
stovinčios Lenino statulos užpakalyje buvo išsprogdinta skylė.
Kaltininkai taip ir nebuvo rasti, tačiau statula buvo restauruota.
Tuo tarpu Stalinas šiuo metu Rusijoje vertinamas vis palankiau.
Per tuos pačius du dešimtmečius gyventojų, kurie šį Sovietų
Sąjungos diktatorių laiko svarbiausiu veikėju, padaugėjo trigubai
- nuo 12 iki 36 procentų.
Praeitų metų gruodį atlikta VCIOM apklausa rodė, kad Staliną
„teigiamai“ vertina 37 proc. Rusijos gyventojų.
Tačiau dėl Stalino atminimo Rusijoje iki šiol smarkiai
tebesiginčijama.
Maskvos administracijai priėmus kontroversišką sprendimą
iškabinti Stalino portretus gegužės 9 dieną, kai bus minimos
pergalės Antrajame pasauliniame kare 65-osios metinės, šią
savaitę paskatino kai kuriuos karo veteranus ir studentus pasiųsti
laikraščiams atvirus protesto laiškus.
Stalinas, kuris vadovavo Sovietų Sąjungai po Lenino mirties 1924
metais iki savo mirties 1953-aisiais, „simbolizuoja Sovietų imperijos
pergales ir gundo rusus labiau negu Leninas“, - sakė „Levada“
tyrėjas Denisas Volkovas.
Stalinas „suvokiamas kaip stiprus lyderis, nulėmęs sovietų
pergalę prieš nacius Antrajame pasauliniame kare, kurį rusai laiko
neabejotinai pačiu svarbiausiu praeito šimtmečio įvykiu“, -
pridūrė jis.
Tuo tarpu Nacionalinės strategijos tarybos analitikas Valerijus
Chomiakovas argumentavo, kad toks „šių dviejų tironų atskyrimas
yra dirbtinis“.
„Leninas buvo raudonojo teroro sumanytojas, įsakęs rengti
masines egzekucijas ir paklojęs pamatus Stalino nusikaltimams“, -
sakė jis.
V.Chomiakovas pranašavo, kad su Stalinu siejamas stipraus lyderio
įvaizdis bus naudojamas per kitus Rusijos prezidento rinkimus,
kuriuose, pasak kai kurių analitikų, tikriausiai kandidatuos
dabartinis premjeras Vladimiras Putinas.
„Per prezidento rinkimų (kurie turėtų vykti 2012 metais)
kampaniją Putino šalininkai dar kartą išrutulios Stalino
įvaizdį, o Lenino įvaizdis nugrims į užmarštį“, - sakė
ekspertas.